Nemanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ragainė)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Panevėžio rajone žr. Ragainė (Panevėžys).
Nemanas
rus. Неман
   Ragaine.jpg   
Ruine der Ordensburg.jpg

Nemanas
55°2′0″N 22°2′0″E / 55.03333°N 22.03333°E / 55.03333; 22.03333 (Nemanas)Koordinatės: 55°2′0″N 22°2′0″E / 55.03333°N 22.03333°E / 55.03333; 22.03333 (Nemanas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Gyventojų (2002): 12 714

Nemanas (senas lietuviškas pavadinimas Ragainė; vok. Ragnit, lenk. Ragneta, rus. Неман, Neman) – miestas prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras. Kitame Nemuno krante – Pagėgių savivaldybė Tauragės apskrityje. Nemano rajono centras. 2002 m. gyventojų surašymo duomenimis 12 714 gyventojų.

Pagal pramonės produkcijos gamybos apimtį užima trečią vietą srityje po Karaliaučiaus ir Tilžės. Veikia celiuliozės – popieriaus kombinatas, metalo konstrukcijų, kabelių gamyklos, miško pramonės, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologiniai duomenys rodo, kad Ragainės apylinkės buvo gyvenamos naujojo akmens amžiaus laikais: Ragainėje buvo rastas akmeninis laivinio tipo kovos kirvis. Rasta ir žalvario amžiaus dirbinių. Naujojo geležies amžiaus kapyne aptikta XI–XII a. dirbinių, jų tarpe žalvarinės svarstyklės. Priešais Rambyną, kairiajame Nemuno krante, yra Kaukaro kalnas. Pasak padavimų senovėje jame gyvenęs kalnų dievaitis Kaukaras. Greta jo yra Pilies kalnas. Ragainėje buvusi stipri skalvių pilis, apie kurią kronikininkas Petras Dusburgietis yra suteikęs nemaža žinių. Rašydamas apie „ilgą vienos pilies apsiautimą ir vieną nuostabų įvykį“, pažymi, kad Ragainės (Raganita) pilį buvo apsiaute rusėnai (Rutheni), dar 9 metus prieš Ordinui į Prūsiją atvykstant. Užpuolėjai pilies negalėję paimti, pavargę apsiausties metu ir klausę apsiaustuosius, kokiu maistu jie minta. – Žuvimis – šie atsakę. Mat, jie, pilies aikštėje turėję 20 x 20 žingsnių tvenkinį, kuriame buvę tiek daug žuvies, kad apsiaustiesiems ilgai jos užtekę. Tai patyrę Rusėnai pasitraukę. Ta proga kronininkas priduria: „Štai koks nuostabus dalykas: tada ten buvę apstu žuvu, gyvenant netikeliams skalviams, o dabar čia, esant krikščionims, vienos rupužės tesiveisia ir tvenkiniai jau neturi tiek vandens, kad galėtų jo užtekti žuvims veistis“.

Istorinėmis žiniomis, Ragainė buvusi kryžiuočių puolama ir paimta 12771278 m., kai Ordino Sembos srities viršininkas Teodorikas sunaikinęs Ramigės (Rambyno) ir Ragainės pilis. 1279 m. karas su skalviais praktiškai baigėsi. 1289 m. tame pačiame kalne, sudegintos pilies vietoje, pastatė naują pilį ir pavadino Landeshut (Krašto apsauga). 1293 m. vienoje iš Nemuno salų jie pastatė kitą tvirtovę – Schalauerbergą. 1326 m. Landeshuto piliai grąžintas senasis Ragainės vardas. Ji stovėjusi prie Ragnytės (ar Raganitos) upelio, kurio dabar nebėra.

Lietuviams šie kryžiuočių įstiprinimai nepatiko, ir jie keliais atvejais juos puolė. 1290 m iš Aukaimio atvykęs 36 liet. būrys pilį užpuolė. 1338 m. stipresni kariuomenės daliniai pilį apsupo, bet kryžiuočiai juos atmušė. 1347 m. lietuviai vėl puolė, bet nepaėmė. 1350 m. lietuviai sunaikino Ragainės pilį, bet Ordinas netrukus atstatė. 1365 m. lietuvių žygio metu sunaikinta Ragainės ir kitos dvi gretimos pilys; lietuviai išsivedę 800 belaisvių. Dar žinomi lietuvių užpuolimai 1361, 1364, 1375, 1377 m. 1397 m. Ordinas pradėjo statyti tvirtą masyvią mūro pilį, vieną iš tvirčiausių Lietuvos pasienyje. 1402 m. lietuviai sunaikino pilies plytinę ir kt. įrengimus, paėmė belaisvių, bet pilies paimti nebeįstengė. 1403 m. Vytauto puolimą kryžiuočiai vėl atmušė. 1409 m. Ordinas baigė pilį statyti. Iš Ordino archyve rastų dokumentų matyti, kad jau tais metais buvo projektuotas statyti Ragainės miestas su pylimu ir kitais gynybiniais įrengimais, bet 1410 m. karas neleido sumanymo įvykdyti. 1411 m. lietuviai užpuolė Ragainės ir Tilžės sritis ir išsivedė daug galvijų ir 205 arklius. Iš 1414 m. Ghillebert de Lannoy aprašymo matyti, kad Ragainės miestelis buvęs apsaugotas medine siena.

XIII–XIV a. Ragainė buvo komtūro buveinė ir svarbus kryžiuočių strateginis punktas, kuriame telkdavo karines jėgas Lietuvai puldinėti. Be to, čia įsteigtas Lietuvai šnipinėti centras. Pažymėtina kad ties Ragaine Ordinas sulaikė laivus su Lietuvos grūdais, kuriuos Jogaila siuntė į lenkų Pamarį. Šis incidentas paskubino Žalgirio mūšį. Ragainės pilies reikšmė pradėjo mažėti po 1422 m. Melno taikos. 1525 m. smarkiai sumažintos komtūrijos ribos, paliekant tik trečdalį buvusios teritorijos. Pradėjo kilti netoli esanti Tilžė.

Ragainės miestas pradėjo augti XVI a., bet greitai jį nustelbė bekylanti Tilžė, 1552 m. gavusi miesto teises, o Ragainė jas gavo tik 1722 m.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mūsų Lietuva IV t.- Vilnius: Mintis, 1991.- p.738.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Nemanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka