Nemunaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Nemunaitis
Nemunaitis paminklas zuvusiems.jpg
Miestelio centrinė aikštė
Nemunaitis COA.gif

Nemunaitis
Koordinatės 54°18′00″N 24°01′41″E / 54.300°N 24.028°E / 54.300; 24.028 (Nemunaitis)Koordinatės: 54°18′00″N 24°01′41″E / 54.300°N 24.028°E / 54.300; 24.028 (Nemunaitis)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Nemunaičio seniūnija
Gyventojų skaičius 218 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: NemunaitisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nemunáitis
Kilmininkas: Nemunáičio
Naudininkas: Nemunáičiui
Galininkas: Nemunáitį
Įnagininkas: Nemunáičiu
Vietininkas: Nemunáityje
  • rus. Нѣмонайце, Немонайце[2]

Nemunaitis – miestelis Alytaus rajone, į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė , dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1904 m.), paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę (atidengtas 1990 m. vasario 16 d., spėjama, kad autorius Vincas Grybas, sukūręs paminklą jau prasidėjus II pasauliniam karui, dėl to jis ir neatidengtas anksčiau), yra Nemunaičio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-64021).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelį supa Nemunaičio miškas, netoliese įsikūręs Nemunaičio kaimas, atsiveria klintinių tufų Nemunaičio atodanga, prie miestelio stūkso Nemunaičio piliakalnis.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png ALYTUS – 18 km
ALOVĖ – 11 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Makniūnai – 8 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1384 m. kryžiuočių karų aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus gynybos centras, nuo 1387 m. minimas miestelis. Po Žalgirio mūšio, atkovojus iš Ordino Užnemunę, Nemunaičiui atiteko miškai iki pat sienos su Prūsija. Tuo metu miestelis, minimas nuo 1519 m., tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Nemunaitį užrašė Barborai Radvilaitei. [3]

1792 m. kovo 19 d. Ldk Stanislovas Augustas Nemunaičiui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po kelių mėnesių dėl politinės suirutės savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai nenorėjo su tuo susitaikyti ir su Rusijos valdžia bylinėjosi beveik iki XIX a. vidurio, bet prarastų teisių nebeatgavo. XIX a. Nemunaitis ėmė garsėtis mineralinėmis versmėmis, tačiau kurortu vietovė nepaskelbta.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatytas kultūros centras, netoliese įkurta tarprajoninė pionierių stovykla.

1999 m. patvirtintas dabartinis Nemunaičio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1387 m. Nemunaičio valsčiaus centras  ?
XVI a.  ?
XVIII a. Nemunaičio seniūnija  ?
XIX a. 2-oji pusė Nemunaičio valsčiaus centras  ?
19191931 m. Alytaus apskritis
19501995 m. Nemunaičio apylinkės centras Alytaus rajonas
1995 Nemunaičio seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio vardas yra dzūkiškas malonybinis vedinys iš Nemuno, kurio pakrantėje įsikūręs miestelis, vardo.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2001 m.
1867 m.*[2] 1959 m.sur.[4] 1980 m.[5] 1986 m.[6] 2001 m.sur.
414 177 200 243 218
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Šnekta[taisyti | redaguoti kodą]

Nemunaičio apylinkių šnektą, priklausančią pietų aukštaičiams, dar prieš I pasaulinį karą aprašė rusų kalbininkas Borisas Larinas.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelyje žaidžia FK Nemunaitis futbolo klubas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Нѣмонайце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 573 psl. (rus.)
  3. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  4. Nemunaitis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 678 psl.
  5. Nemunaitis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 139 psl.
  6. Nemunaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 194 psl.
  • Nemunaitis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 406 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]