Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
LRT logotipas, naudojamas nuo 2012 m. liepos

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga – nacionalinių radijo ir televizijos programų transliuotojas bei internetinė naujienų tarnyba. Transliuoja tris radijo programas – „LRT Radijas“ daugiausia dėmesio skiria aktualijoms ir populiariai muzikai, „LRT Klasika“ – kultūrinėms laidoms ir klasikinei muzikai, jaunimui skirta „LRT Opus“ groja nekomercinę muziką.[1] Lietuvos televizija susideda iš programų „LRT televizija“ ir „LRT Kultūra“. Visos šios programos taip pat transliuojamos ir internetu. Užsienyje gyvenantiems lietuviams palydovu pasiekiama „LRT Lituanica“. Transliuojama pirmoji nacionalinė raiškiosios televizijos programa „LRT HD“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos radijas atsirado panašiu metu, kaip ir daugelio kitų Europos šalių nacionaliniai transliuotojai.

1926 m. birželio 12 d. vakare reguliarias transliacijas pradėjo Kauno radijo stotis. Studija buvo įrengta stoties pastate, iš jos buvo skaitomi pranešimai, naujienos bei orų prognozės iš laikraščių, grojama muzika iš plokštelių. Studijos veiklą prižiūrėjo specialiai šiam reikalui sukurta Radijo taryba.

1926 m. pabaigoje, radijo studiją sujungus telefono laidais su Valstybės teatru, imtos transliuoti operos. Tuomet Lietuvoje buvo 323 radijo imtuvai.

1929 m. įkurta Švietimo ministrui pavaldi įstaiga „Valstybės radiofonas“.

1939 m. Lietuvai grąžintas Vilnius su miesto radijo stotimi, kurią 1927 m. pastatė lenkai. Ji nuo 1939 m. lapkričio pradėjo veikti kaip Valstybės radiofono Vilniaus skyrius.

1940 m. birželio 15 d. Valstybės radiofoną užėmė Raudonoji armija. 1940 m. spalio 26 d. jis pertvarkytas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos ir įjungtas į SSRS Visasąjunginio radiofikacijos ir radiofonijos komiteto sudėtį. Įkurtos naujos redakcijos, pradėtos transliuoti rusų kalbos pamokėlės, marksizmo ir leninizmo paskaitos, raudonarmiečių koncertai. Nutraukti ryšiai su Vakarų Europos šalimis, radijas tapo stalinistinės propagandos tribūna.

1941 m. birželį, prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, trumpam (maždaug 2 savaitėms) atkurtas Valstybės radiofonas, po to jo pagrindu sukurtos dvi įstaigos – „Landessender Kauen“ ir „Landessender Wilna“ Vokietijos radijo kompanijos „Reichsrundfunk GmbH“ sudėtyje.

1944 m. bolševikams besiveržiant į Lietuvą, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos radijo stočių įrengimus vokiečiai išsivežė į Vokietiją, o Kauno radijo stotį susprogdino.

1944 m. liepą, Raudonajai armijai įžengus į Vilnių, atkurtas Lietuvos SSR LKT Radiofikacijos ir radiofonijos komitetas (vėl visasąjunginio komiteto sudėtyje), pradėtas tiesti laidinio radijo tinklas. 1945 m. pirmiausia atstatyta Kauno, paskui ir Vilniaus radijo stotis.

1953 m. birželį vietoj jo įkuriama Kultūros ministerijos Vyriausioji radijo informacijos valdyba, pavaldi SSRS Kultūros ministerijos Vyriausiąjai radijo informacijos valdybai.

1956 m. pradėta transliuoti antroji radijo programa.

1957 m. vasarį įkurta Vilniaus televizijos studija, pradėjusi reguliarias televizijos transliacijas tų pačių metų balandžio 30 d.

1957 m. vasario 25 d. LSSR Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 71 įkurta Vilniaus televizijos studija. Jos direktore paskirta Stanislava Borisienė, iki tol buvusi Vyriausiosios radijo informacijos valdybos viršininko pavaduotoja.[2]

1957 m. balandžio 30 d. transliuota pirmoji Vilniaus televizijos studijos laida. Ši data laikoma Lietuvos televizijos gimtadieniu.

1957 m. birželį Vyriausioji radijo informacijos valdyba ir Vilniaus televizijos studija sujungtos į vieną įstaigą – Radijo ir televizijos komitetą prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos (nuo 1970 m. rugsėjo – Valstybinis televizijos ir radijo komitetas). Vilniaus televizijos studiją Komiteto raštvedyboje imta vadinti „Televizijos studija“, o atsakingu už jos veiklą 1957 m. gruodžio 9 d. paskirtas Radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotojas Leonas Mykolaitis.

TVR komiteto voko frankavimas, 1987 m.

1965 m. pradėtos radijo transliacijos užsieniui anglų kalba.

1965 m. kovo 16 d. televizijos studijos direktoriumi paskirtas Vladas Leipus.

1975 m. vasario 26 d. transliuota pirmoji spalvota Lietuvos televizijos laida.

1990 m. kovą Valstybinis televizijos ir radijo komitetas atskirtas nuo SSRS Valstybinio televizijos ir radijo komiteto ir pertvarkytas, įkuriant Lietuvos Respublikos Seimui pavaldžią įstaigą „Lietuvos radijas ir televizija“ (LRT).

1993 m. sausio 1 d. LRT tapo Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu.

1996 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kuriuo įkuriama valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, perėmusi visas Lietuvos radijo ir televizijos teises ir pareigas. Nežiūrint pasikeitusio pavadinimo, palikta galioti santrumpa „LRT“.[3] Tačiau žiniasklaidoje taip pat imta plačiai naudoti neoficialias santrumpas „LNRT“ ir „NRTV“.

1999 m. sausio 1 d. Lietuvos Radijo antroji programa, o liepos 1 d. – ir Pirmoji programa nustota transliuoti OIRT UTB bangų ruožu (66–74 MHz, vad. „senuoju UTB“).

2003 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos radijo antroji programa pavadinta „Klasika“ (nuo 2012 m. liepos 27 d. – „LRT Klasika“) ir paskirta klasikinei muzikai. Tais pačiais metais vasario 16 d. pradėta televizijos programos „LTV2“ (nuo 2012 m. liepos 27 d. – „LRT Kultūra“) transliacija.

2006 m. rugsėjo 1 d. pradėta transliuoti radijo programa jaunimui „Opus 3“ (nuo 2012 m. liepos 27 d. – „LRT Opus“).

2007 m. rugsėjį per palydovus pradėta transliuoti televizijos programa užsieniui „LTV World“ (nuo 2012 m. liepos 27 d. – „LRT Lituanica“).[4]

2012 m. liepos 27 d. LRT pakeitė logotipus ir visų transliuojamų radijo ir TV programų pavadinimus – kiekvienas jų dabar prasideda santrumpa „LRT“.[5]

2014 m. sausio 20 d. transliacijas pradėjo pirmasis nacionalinis raiškiosios televizijos kanalas Lietuvoje – „LRT HD“.[6]

Cenzūra[taisyti | redaguoti kodą]

Griežta cenzūra Lietuvos eteryje buvo vokiečių ir sovietų okupacijos metais – nuo 1940 m. iki maždaug 1989 m.

1948 m. iš Maskvos atsiuntus įrašymo aparatūrą, visą radijo programą imta transliuoti tik iš įrašų. Ši cenzūra tęsėsi iki 1950 m. Nuo 1956 m. atmosfera ėmė švelnėti. Informacinių ir visuomeninių laidų cenzūra liko tokia pati, bet kitos laidos gavo daugiau laisvės. Tais metais radijas ėmė sparčiai populiarėti. Dėl savo masiškumo radijas buvo laikomas svarbia ideologine priemone, todėl nuolat plečiamas.

1987 m. grįžta prie gyvo eterio – pradėta transliuoti pirmoji tiesioginė radijo laida „Klausiate – atsakome“. Atgimimo laikais panaikinta tiesioginė Valstybinio televizijos ir radijo komiteto priklausomybė nuo valdžios.

Valdymas ir finansavimas[taisyti | redaguoti kodą]

LRT Taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. [7] Nors LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto, papildomų pajamų užsidirba ir iš reklamos. 1996 m. priimtas LRT įstatymas numatė galimybę LRT įvesti abonentinį mokestį, bet 2005 m. Seimas įstatymo redakcija tokią galimybę panaikino.[8][9]

Vadovai[taisyti | redaguoti kodą]

Programos[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas numato, kad Radijo dažnių strateginiame plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais LRT gali transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas.[10] Šiuo metu LRT transliuoja šias programas:

Radijo:

Televizijos:

  • LRT televizija – bendroji, nacionalinė
  • LRT Kultūra – kultūrinė šviečiamoji, nacionalinė
  • LRT Lituanica – skirta užsieniui, transliuojama tik per palydovus
  • LRT HD – transliuojama raiškiosios televizijos formatu
LRT programų pavadinimų kaita
iki 1991-01-12 nuo 1991-01-13
iki 1991-08
nuo 1991-08
iki 2003-09-28
nuo 2003-09-29
iki 2012-07-26
nuo 2012-07-27
Lietuvos Radijo I pr. Nepriklausomos Lietuvos Radijas Lietuvos Radijo I pr. Lietuvos Radijas LRT Radijas
Lietuvos Radijo II pr. [past. 1] Studija R [past. 2] Lietuvos Radijo II pr. Klasika LRT Klasika
LR3 [past. 3]
Klasika [past. 4]
Opus 3 [past. 5] LRT Opus
@radijas [past. 6]
Lietuvos Televizija Nepriklausomos Lietuvos Televizija Lietuvos Televizija Lietuvos Televizija LRT Televizija
LTV2 [past. 7] LTV2 [past. 8] LRT Kultūra
LTV World [past. 9] LRT Lituanica
LRT HD [past. 10]

Pastabos:

  1. nuo 1956
  2. nuo 1991-07-16 iki 1992-02-29
  3. nuo 1995-02 iki 1996-06, jaunimui
  4. nuo 1998-05-11 iki 2001
  5. nuo 2006
  6. nuo 2005-01
  7. nuo 1991-12-21 iki 1993-01, iš Kauno
  8. nuo 2003
  9. nuo 2007-09
  10. nuo 2014-01-20

Radijas[taisyti | redaguoti kodą]

LRT radijo būstinė, Vilnius

LRT transliuoja tris radijo programas per antžemines FM bangų ruožo stotis ir internetu:

LRT generalinio direktoriaus pavaduotoja – radijo direktorė yra Guoda Litvaitienė, radijo naujienų tarnybos direktorius – Audrius Braukyla. Programos „LRT Klasika“ vadovė – Jolanta Kryževičienė, programos „LRT Opus“ vadovas – Darius Užkuraitis.

LRT radijo Naujienų tarnyba turi korespondentus ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Radijo korespondentų punktai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tai vienintelė[reikalingas šaltinis] naujienų tarnyba šalyje turinti didelį bendradarbių užsienyje tinklą nuo JAV iki Maskvos, rengianti laidas lietuviams užsienyje bei laidas rusų kalba.

Radijo laidos[taisyti | redaguoti kodą]

  • 112
  • 60 minučių
  • 7 sporto dienos
  • Antroji pavara
  • Arčiau manęs
  • Ars musica
  • Atrask Lietuvą
  • Donelaičiui - 300
  • Etikos kodeksas
  • Euroradijo koncertas
  • Gamta – visų namai
  • Gimtoji žemė
  • Gyvoji istorija
  • Iš radijo aukso fondo
  • Ką man skaityti?
  • Kaip žmonės gyvena
  • Kasdienybės kultūra
  • Kultūros savaitė
  • Laida rusų kalba
  • Laisvai! Laida kariams
  • Lietuvos diena
  • Likimai
  • Litas prie lito
  • Literatūros akiračiai
  • LRT Aktualijų studija
  • Manasis aš
  • Mažoji studija. Dievo žodis
  • Mažoji studija. Kultūra ir religija
  • Mažoji studija. Muzikos menas
  • Mažoji studija. Noriu tikėti
  • Mažoji studija. Poetiniai skaitymai
  • Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena
  • Mes, moterys
  • Modus
  • Musica sacra
  • Muzikinė dėžutė
  • Muzikinis pastišas
  • Muzikinis vidudienis
  • Namai namučiai
  • Nežinau
  • Nuo algos iki algos
  • Operos vakaras
  • Pašnekesiai apie tave ir kitus
  • Po lyros ženklu
  • Radijo paskaitos
  • Radijo teatras
  • Ryto allegro
  • Ryto garsai
  • Ryto garsų savaitė
  • Ryto rasa krito
  • Sankryža
  • Santara
  • Spaudos apžvalga
  • Specialios laidos
  • Sudie, XX amžiau
  • Sveikata
  • Sveikinimų ratas
  • Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos
  • Švelnūs tardymai
  • Tarp Rytų ir Vakarų
  • Tetos Betos viktorina
  • Vaikų radijo teatras
  • Vakaras su knyga
  • Vakaro pasaka
  • Vatikano radijas
  • Vidurnakčio lyrika
  • Vudstoko vaikai
  • Žinios
  • Žinių amžius
  • Žmonės ir idėjos

Televizija[taisyti | redaguoti kodą]

LRT transliuoja keturias televizijos programas:

  • LRT televizija – bendroji, nacionalinė, transliuojama per antžemines TV stotis ir palydovus.
  • LRT Kultūra – kultūrinė šviečiamoji, nacionalinė, transliuojama per antžemines TV stotis.
  • LRT Lituanica – skirta užsieniui, transliuojama tik per palydovus.
  • LRT HD – transliuojama raiškiosios televizijos formatu.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas – televizijos direktorius yra Rimvydas Paleckis, televizijos programų direkcijos direktorius – Rolandas Maskoliūnas, TV naujienų tarnybos direktorius – Audrius Matonis.

Televizijos korespondentų punktai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Televizijos laidos[taisyti | redaguoti kodą]

(K) – laida rodoma per LRT Kultūrą (L) – laida rodoma per LRT Lituanica

  • Kaimo akademija
  • Keliai. Mašinos. Žmonės
  • Laba diena, Lietuva
  • Labas rytas, Lietuva
  • Loterija „Perlas“
  • LRT Opus Ore (K)
  • Mūsų laisvės metai
  • Mūsų miesteliai
  • Panorama
  • Pasaulio panorama
  • Savaitė
  • Skonio improvizacija
  • Sveikinimų koncertas
  • Šiandien
  • Vakaro žinios
  • Verslas
  • Vilniaus sąsiuvinis (K)

Internetas[taisyti | redaguoti kodą]

LRT.LT
Lrt lt.jpg
LRT.LT ekranvaizdis 2012 m.
URL http://www.lrt.lt
Šūkis Skleisti, ugdyti, įkvėpti ir gerbti
Komercinis? ne
Tipas naujienų portalas, įstaigos svetainė
Registracija Neprivaloma
Kalba(-os) lietuvių, anglų, rusų
Savininkas LRT
Startavo 2000 m. liepos 10 d.
Alexa reitingas 55,941
Dabartinė būklė veikianti
Vieta Lietuva

Oficiali LRT interneto svetainė ir naujienų portalas – lrt.lt paleistas 2000 m. Tiesa, šios svetainės pirmtakas adresu www.lrtv.lt veikė nuo 1998 m. sausio 21 d. iki 2001 m. 2 pusės. Svetainė buvo atnaujinta 2002 ir 2004 m. bei 2006 m. tapo naujienų portalu. Dar po metų buvo atnaujintas internetinis radijo ir televizijos laidų archyvas bei pradėtos transliuoti garso ir vaizdo naujienos. Informacija pateikiama lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. 2012 m. vasarą, keičiant LRT prekės ženklą, pakeistas tinklavietės logotipas, o pati svetainė radikaliai atnaujinta.

LRT yra pirmoji žiniasklaidos priemonė Lietuvoje, nuo 2007 m. teikianti nemokamą radijo ir televizijos laidų prenumeratos (angl. podcast) paslaugą. Apie pusę metų naujausias LRT sukurtas radijo ir TV laidas galima žiūrėti archyve arba atsisiųsti.[11] [12] 2008 m. vasarą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis internete paviešinti pirmieji suskaitmeninti LRT aukso fondai. [13] 2012 m. birželio mėnesį LRT.lt portalas atnaujintas. 2013 m. balandžio 19 d. laimėjo LOGIN 2013 apdovanojimą geriausio tinklalapio kategorijoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lietuvos radijas: viena diena ir 80 metų (teksto autorius Gintaras Aleknonis, istorinius vaizdus ir garsus parinko Jonas Korys). – Vilnius: Vaga, 2006. – 139 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 5-415-01869-7

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Lietuvoje transliuojamos televizijos programos
BTVLNKLRT televizijaLRT KultūraLietuvos ryto TVTV1TV3TV6TV8Kitos programos