Algimantas Nasvytis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algimantas Nasvytis
Algimantas Nasvytis 1.JPG
Gimė: 1928 m. balandžio 8 d. (86 metai)
Kaunas
Tėvas: Kazimieras Nasvytis
Motina: Elena Lukoševičiūtė
Sutuoktinis(-ė): Dalia Nasvytienė
Vaikai:

Naglis Nasvytis

Veikla: architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas
Alma mater: 1952 m. LSSR dailės institutas
Commons-logo.svg Vikiteka: Algimantas NasvytisVikiteka

Algimantas Nasvytis (g. 1928 m. balandžio 8 d. Kaune) – Lietuvos architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas Lietuvos kariuomenės gydytojas Kazimieras Nasvytis, brolis architektas Vytautas Nasvytis, sesuo aktorė ir radijo diktorė Undinė Nasvytytė.

19461952 m. studijavo LSSR dailės institute, kur įgijo dailininko-architekto diplomą. Nuo 1952 m. dirbo Respublikinėse architektūrinėse dirbtuvėse. 19561959 m. Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės, 1959–1961 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektas. Nuo 1961 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute, nuo 1962 m. projektų vyr. architektas. Nuo 1980 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU), Urbanistikos katedroje, 1983 m. docentas, nuo 1993 m. profesorius. [1]

Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 19901992 m. Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras. Nuo 1993 m. dirba UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. 1993–1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai.

Projektai[taisyti | redaguoti kodą]

LSSR dramos teatras
LSSR Aukščiausioji Taryba
Viešbutis „Lietuva“
Baltasis tiltas Vilniuje
  • Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija, Maskva, 1952–1954 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu
  • LSSR MT pirmininko priimamojo interjeras, 1956 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu
  • Kavinės „Neringa“ interjeras, Vilnius, 1959 m., su V. Nasvyčiu
  • Viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija, Vilnius, 1959–1960 m., su V. Nasvyčiu
  • Visuomeninio prekybos centro dešiniajame Neries krante suplanavimo ir užstatymo projektas, Vilnius, 1964 m., su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku
  • Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, 1969 m., su V. Nasvyčiu
  • Rašytojos Žemaitės paminklo Lenino pr. skvere architektūrinė dalis, Vilnius, 1970 m., su V. Nasvyčiu, skulpt. Petras Aleksandravičius
  • Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas, 1974 m., su V. E. Čekanausku, dalyvaujant A. Aleknai, E. Stasiuliui, L. Plumpai
  • Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante, Vilnius, 1975 m., su Alina Samukiene
  • LSSR dramos teatras (dab. Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Vilnius, 1981 m. (projektavimas 1966–1969 m., statyba nuo 1974 m.), su V. Nasvyčiu
  • LSSR Aukščiausiosios Tarybos (dab. LR Seimo) rūmai, Vilnius, 1981 m. (projekto konkursas 1970 m., statyba nuo 1976 m.), su V. Nasvyčiu, R. Stasėnu
  • Viešbutis „Lietuva“, Vilnius, 1983 m., su V. Nasvyčiu
  • Vilniaus miesto centrinio stadiono konkursas, I premija, 1984 m. (statyba pradėta 1989 m., bet nutrūkus finansavimui sustojo, 2006 m. projektas trumpam atnaujintas), su A. Guču, R. Krištopavičiumi, J. Rusteika, R. Stasėnu
  • Dab. Nepriklausomybės aikštė, kartu kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas, Vilnius, 1984 m.
  • Baltasis tiltas su kavine, Vilnius, 1995 m., su J. Fišeriu
  • AB „Vilniaus bankas“ interjero rekonstrukcija, Vilnius, 1996 m., su A. Buču
  • Karaliaus Mindaugo paminklas, Vilnius, 2003 m., su R. Krištopavičium, I. Alistratovaite, skulpt. Regimantas Midvikis
  • „Vilniaus“ viešbučio Gedimino pr. 20 rekonstrukcija-plėtra pritaikius komercinei ir gyvenamajai funkcijai, Vilnius, 2004 m.
  • Daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje, Vilnius, 2006 m., su J. Alistratovaite, O. Kiznyte
  • LR Seimo II-ųjų ir III-ųjų rūmų rekonstrukcija, Vilnius, 2007 m. [2]

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]