Nagurskiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nagurskiai
Nagurskių herbas
Nagurskių herbas
Pradininkas Martynas
Titulas bajorai
Laikotarpis XVI a.XIX a.
Šalys LDK
Archeologiniai kasinėjimai Kurtuvėnų dvare

Nagurskiai (lenk. Nagórski) – XVI a.XIX a. lenkų kilmės Žemaitijos bajorų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių ir visuomenės veikėjų giminė.

Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVII a. Nagurskiai susigiminiavo su žemaičių bajorais Križinovais, Mantaučiais, Masiais, Mažrimais, Gorskiais, Gotautais, Kurais. XVIII a. pradžioje Nagurskiai ėmė sparčiai kilti.

Giminės pradininkas – Žemaitijos bajoro Jokūbo sūnus Martynas, pirmą kartą paminėtas 1594 m. Vedęs žemaitę bajoraitę Barborą Laucevičiūtę, įsikūrė Džiuginėnų dvare prie Telšių. Turėjo 4 vaikus:

Šiame straipsnyje nurodytas neteisingas Nagurskių herbas. Ištikrųjų Žemaitijos Nagurskiai naudojo Pobug ir Rudnica herbų sudėtinę, originalią atmainą. Jį galima pamatyti ant Nagurskių namo sienos Vilniuje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Iš Kurtuvėnų dvarininkų Nagurskių tarnų gyvenimo (XVIII a.).// Kurtuva. Šiauliai, 1999, nr. 5, p. 85-105. ISSN 1392–2955
  • Rita Regina Trimonienė. Nagurskių giminės istorija. Kurtuva. Kurtuvėnų regioninio parko metraštis 2002–2005 m. Nr.8: Nagurskiai. Garsios giminės istorija ir palikimas / leidinį sudarė Salvijus Kulevičius. Kaunas: Lututė, 2006, p. 6-12. ISSN 1392–2955.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rita Regina TrimonienėNagurskiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 700 psl.