Jonušas Kiška
| Jonušas Kiška | |
|---|---|
| |
| Kiškos | |
| |
| Ąžuolynas (herbas) | |
| Gimė | 1586 m. |
| Mirė | 1654 m. sausio 13 d. (~68 metai) Krivyčiai, Ašmenos apskritis |
| Tėvas | Stanislovas Kiška |
| Motina | Elžbieta Sapiegaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kristina Druckaitė-Sakalinskaitė |
| Vaikai | neturėjo |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Polocko vaivada, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis etmonas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų. |
 Vikiteka |
Jonušas Kiška |
Jonušas Kiška (1586 m. – 1654 m. sausio 13 d. Krivyčiai, Ašmenos apskritis) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Polocko vaivada, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis etmonas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų Kiškų giminės. Tėvas Stanislovas Kiška, motina Elžbieta Sapiegaitė. Broliai Stanislovas Kiška, Mikalojus Kiška, Kristupas Kiška. Žmona Kristina Druckaitė-Sakalinskaitė, vaikų neturėjo.[1]
Studijuodamas Vilniaus universitete iš kalvinizmo perėjo į katalikybę. Su 16 raitelių būriu 1604 m. dalyvavo didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus vadovaujamame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės žygyje į Livoniją. Per karą su Švedija pasižymėjo 1605 m. Salaspilio, 1609 m. – Baltakmenio ir Parnavos mūšiuose Latvijoje, už nuopelnus Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas Vaza 1610 m. jį paskyrė Piarnu seniūnu.
Dalyvavo ir 1609–1618 m. Abiejų Tautų Respublikos kare su Rusija. 1611 m. pasižymėjo Smolensko tvirtovės apgultyje, su J. K. Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene žygiavo į Maskvą, už tai valdovo 1621 m. paskirtas Polocko vaivada. 1622 m. su 200 karių dalyvavo Mituvos apgultyje, kuriai vadovavo Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis.
1620 m. Salose, (Ašmenos apskritis) pastatydino ev. reformatų Šv. Kryžiaus Pakylėjimo bažnyčią. Nuo 1624 m. studijavo Paduvos universitete. Nuo 1635 Lietuvos lauko etmonas, nuo 1646 m. balandžio 17 d. Lietuvos didysis etmonas.[2] Būdamas per senas vadovauti karui su kazokais, kariuomenę patikėjo Lietuvos lauko etmonui Jonušui Radvilai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nelė Asadauskienė. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) Vilnius, 2003.
- ↑ Nelė Asadauskienė. Jonušas Kiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 184 psl.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Kristupas Radvila Jaunasis |
 1646–1654 |
Po to: Jonušas Radvila |
| Prieš tai: Kristupas Radvila Jaunasis |
1635–1646 |
Po to: Jonušas Radvila |
| Prieš tai: Mykolas Druckis-Sokolinskis |
 1621–1654 |
Po to: Aleksandras Liudvikas Radvila |
| |||||||
| |||||||