Žemaičių seniūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemaičių seniūnijos herbas
Žemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)

Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemaičių seniūnas buvo Žemaičių seniūnijos kaip LDK administracinio vieneto faktinis valdytojas. Žemaičių seniūnija, kuri apėmė Žemaitiją nuo Vokiečių ordino valdomos Klaipėdos apylinkių vakaruose iki Nevėžio rytuose, buvo įsteigta 1409 m. vasarą (žemaičių antikryžiuotiško sukilimo metu) arba (pasak dalies istorikų) 1411 m. (netrukus po to, kai Lietuva ir Lenkija Žalgirio mūšyje nugalėjo kryžiuočius bei 1411 m. vasarį sudaryta Torūnės taika grąžino Žemaitiją Lietuvai, tiesa, tik iki Vytauto ir Jogailos mirties).

Iš pradžių Žemaičių seniūną skirdavo didysis kunigaikštis, o nuo 1443 m. jį rinkdavo Žemaičių kunigaikštystės bajorai ir tvirtindavo didysis kunigaikštis. Žemaičių seniūnas turėjo vaivados teises ir LDK pareigūnų hierarchijoje kurį laiką užėmė trečią vietą po Vilniaus ir Trakų vaivadų; po 1564–1566 m. reformų Žemaičių seniūnas tarp aukštųjų LDK pareigūnų užėmė jau tik 5 vietą (po Vilniaus vaivados, Vilniaus kašteliono, Trakų vaivados ir Trakų kašteliono), o po Liublino unijos nusistovėjusioje Abiejų Tautų Respublikos dignitorių hierarchijoje Žemaičių seniūnas kaip senatorius (ATR Senato narys) užėmė 12 vietą.

1527 m. Žygimantas Senasis Žemaičių seniūno tiesioginėje valdžioje paliko tik 9 seniūnijos valsčius (juose gyveno apie 1/10 Žemaičių kunigaikštystės gyventojų; nuo XVI a. 4-ojo dešimtmečio Žemaičių seniūniją sudarė 29 valsčiai, arba (mažieji) pavietai).

Rezidavimo vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XV–XVI a. Žemaičių seniūnų rezidavimo vieta (ir Žemaičių seniūnijos administracinis centras) buvo Kražiai, nuo 1535 m. iki XVI a. pab. − Kėdainiai, nuo XVII a. pr. − Raseiniai.

Žinomi Žemaičių seniūnai ir jų valdymo laikotarpiai:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo Iki Asmuo Paveikslas Svarbi veikla Tolesnė karjera
1409/1411 1412 Rumbaudas Valimantaitis
1412 1432 Mykolas Kęsgaila Valimantaitis
1432 1434/1435 Jurgis Galminas
1434/1435 1440(?) Kontautas
1440 1441 Mykolas Kęsgaila Valimantaitis
(antrą kartą)
1441 Daumantas (Kantauto giminaitis;
Žemaičių seniūnu išrinktas žemaičių bajorų,
1440–1441 m. žiemą sukilusių prieš LDK centrinę valdžią)
1441 1444 Kontautas (antrą kartą)
1443 1449 Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (trečią kartą)
1451 1485 Jonas Kęsgaila
1485/1486 1526 Stanislovas Jonavičius Kęsgaila
1527 1532 Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila
1532 1535 Petras Kiška
1535 1542 Jonas Mikalojaitis Radvila
1542 1543 Motiejus Vaitiekaitis Kločka
1543 1544 Jurgis Bilevičius
1544 1545 Stanislovas Kęsgaila
1545 1561 Jeronimas Chodkevičius
1561 1563 vieta buvo laisva
1563 1579 Jonas Chodkevičius
1579 1589 Jonas Kiška
1590 1595 Jurgis Chodkevičius
1595 1599 Stanislovas Radvila II
1599 1616 Jonas Karolis Chodkevičius
1616 1619 vieta buvo laisva
1619 1636 Jeronimas Valavičius
1636 1643 vieta buvo laisva
1643 1646 Jonas Alfonsas Liackis
1646 1653 Jonušas Radvila
1653 1668 Jurgis Hlebavičius
1668 1669 Aleksandras Hilaris Palubinskis
1670 1679 Viktorinas Konstantinas Mlečka
1679 1681 vieta buvo laisva
1681 1682 Kazimieras Jonas Sapiega
1682 1684 vieta buvo laisva
1684 1696 Petras Mykolas Pacas
1696 1698 vieta buvo laisva
1698 1709 Grigalius Antanas Oginskis
1710 1729 Kazimieras Garbauskis
1729 1742 vieta buvo laisva
1742 1754 Juozapas Tiškevičius
1754 1765 vieta buvo laisva
1765 1781 Jonas Mikalojus Chodkevičius
1781 1783 vieta buvo laisva
1783 1795 Antanas Anupras Gelgaudas

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Wolff J., Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskego 1386–1795, Kraków, 1885, p. 91-95.

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]