Podolės Kamenecas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Podolės Kamenecas
ukr. Кам’янець-Подільський
   Kampod gerb.png      Kamjantec-Podilsky flag.svg   
Kamianets-Podilskyi-1.jpg

Podolės Kamenecas
48°40′00″N 26°34′00″E / 48.666667°N 26.566667°E / 48.666667; 26.566667 (Podolės Kamenecas)Koordinatės: 48°40′00″N 26°34′00″E / 48.666667°N 26.566667°E / 48.666667; 26.566667 (Podolės Kamenecas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Chmelnyckio sritis Chmelnyckio sritis
Įkūrimo data: 1062 m.
Magdeburgo teisė nuo: 1374 m.
Meras: Anatolijus Nesterukas
(ukr. Анатолій Нестеру)
Gyventojų (2001): 99 610
Plotas: 27,871 km²
Tankumas (2001): 3 574 žm./km²
Pašto kodas: 32300—32318
Tel. kodas: +380 3849
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Podolės KamenecasVikiteka

Podolės Kamenecas (ukr. Кам'яне́ць-Поді́льський, lenk. Kamieniec Podolski, lot. Camenecium) – Ukrainos vakaruose Chmelnyckio srityje, prie Smotryčiaus upės esantis miestas; administracinis Podolės Kameneco rajono centras. Viduramžiais labai svarbi tvirtovė Abiejų Tautų Respublikos pietuose, gynusi Lietuvą nuo totorių ir turkų antpuolių.

Istorinis Podolės Kameneco herbas

99 610 gyventojų (2001 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1691-ųjų prancūzų miesto žemelapis
Stepono Batoro bokštas Podolės Kamenece

Pirmą kartą paminėtas 1062 m. kaip Kijevo Rusios miestas. 1241 m. miestas sugriautas mongolų-totorių Rusios puolimų metu.[1] XIV a. antrojoje pusėje miestą užėmą Algirdo kariai, neilgam miestas priklauso Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1430 m. Kamenecą užima Kazimiero III kariai, miestas tampa Lenkijos karalystės dalimi, Podolės vaivadijos centru; pastatoma pilis turėjusi saugoti ATR nuo totorių-mongolų.

Bohdano Chmelnyckio sukilimo metu (1648–1658 m.) miesto žydų bendruomenė ypač nukentėjo tiek nuo Chmelnyckio kazokų, tiek nuo Krymo totorių puolimo (jų pagrindinis tikslas buvo grobis).[2]

Po Bučačo sutarties pasirašymo 1672 m. trumpai tapo Osmanų imperijos dalimi. Abiejų Tautų Respublikos karalius Jonas Sobieskis norėdamas išvengti osmanų invazijos Okopų kaime pastatė naują tvirtovę. 1699 m. pagal Karlovicų sutartį buvo gražintas Abiejų Tautų Respublikai. Tvirtovė buvo sustiprinta ir išplėsta bei vertinama kaip geriausia bei stipriausia tvirtovė visoje Abiejų Tautų Respublikoje.

Po Antrojo ATR padalijimo 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. Miestas tapo Podolės gubernijos centru.

1915 m. Kamenecą okupuoja Austrija-Vengrija. Po bolševikų revoliucijos Rusijoje 1917 m. buvo trumpalaikių nepriklausomų Ukrainos Liaudies Respublikos bei Ukrainos valstybės sudėtyje. Vykstant lenkų-bolševikų karui miestą buvo užėmę Lenkijos armija, tačiau po Rygos sutarties pasirašymo 1921 m. atiteko Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai.

Dauguma miesto gyventojų buvo lenkai ir ukrainiečiai šiek tiek mažiau buvo žydų ir armėnų. Naujoji sovietų valdžiai buvo nepriimtinas ukrainiečių ir lenkų dominavimas, todėl dauguma jų buvo ištremti į Sibirą.

Podolės Kamenecas buvo naujai Ukrainos SSR įkurtos srities centras, tačiau vėliau administracinis centras perkeltas į Proskurivą (dabartinis Chmelnyckis).

1927 m. kilo Kameneco, Podolės Mohiliavo, Tiraspolio bei kitų pietų Ukrainos SSR miestų fabrikų darbininkų bei valstiečių masiniai sukilimai prieš sovietų valdžią. Sukilimai buvo numalšinti pasitelkus iš Maskvos atsiųstą kariuomenę, oficialusis Kremlius tuo metu neigė esą Ukrainoje vyksta neramumai.[3]

Mieste, kaip ir visoje Podolėje prieš Antrojo Pasaulinio karą buvo vykdomos griežtos represijos – NKVD šaudė taikius gyventojus (žinoma Vinycios tragedijos pavadinimu). Bendras represijos aukų skaičius – apie 20 000 žmonių.

1941 m. Kamenecą okupuoja Trečiojo Reicho kariuomenė. Pirmosios ir vienos iš skaudžiausių žydų žudynių įvyko rugpjūčio 24-25 dienomis. Per dvi dienas buvo nužudyta apie 23 000 žydų (iš kurių dauguma, 14-16 tūkst., buvo Vengrijos žydų).

1944 m. miestą „išlaisvina“ Raudonoji armija, Kamenecas vėl tampa USSR dalimi. Sovietų valdymo metais mieste ypač plėsta pramonė, susisiekimas.

Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos miestas. Nuo 1998 m. koncentruojamasi į turizmą.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2001-ųjų visuotinį gyventojų surašymą mieste gyveno 99 610 gyventojų. Dauguma jų – ukrainiečiai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1390 m. ir 2005 m.
1390 m. 1570 m. 1630 m. 1699 m. 1840 m. 1862 m. 1892 m. 1893 m. 1897 m.sur.
2 000 4 500 12 000 1 400 14 700 18 900 36 662 36 951 35 934
1903 m. 1912 m. 1921 m. 1939 m. 1944 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1973 m. 1976 m.
40 000 50 500 26 600 36 400 11 000 40 300 50 000 57 000 77 000
1979 m.sur. 1986 m. 1989 m.sur. 1990 m. 1991 m. 2001 m.sur. 2003 m. 2004 m. 2005 m.
84 000 100 000 102 200 103 000 105 000 99 610 99 929 99 540 99 398


Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Senamiesčio gatvė

Mieste veikia lankomiausias visoje srityje nacionalinis istorinis-architektūrinis draustinis „Kamenecas“. Kasmet mieste rengiami muzikos, skraidymo oro balionais, meno festivaliai, automobilių lenktynės. Iš viso per metus miestą aplanko apie 140 000 turistų.

Podolės Kameneco tvirtovė – viena iš septynių Ukrainos stebuklų. Ją XIV a. pradėjo statyti Karijotas Gediminaitis.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Podolės Kamenecas yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "History (Ukrainian)." kp.rel.com.ua. Nuoroda tikrinta 2007-10-25.
  2. JewishEncyclopedia.com - KAMENETZ-PODOLSK:
  3. Disorder in the Ukraine?, TIME Magazine, December 12, 1927

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]