Jonas Goštautas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Goštautas
lenk. Jan Iwaszko Gasztołd
Goštautai
Abdankas
Abdankas
Gimė: 1383 m.
Geranainys
Mirė: prieš 1458 m. rugsėjo 1 d. (~75 metai)
Vilnius
Tėvas: Andrius Goštautas
Sutuoktinis(-ė): Darata Zadora
Elžbieta Drucka-Trabska
Vaikai:

Albertas Goštautas
Martynas Goštautas
Jurgis Goštautas
Marija Goštautaitė
Aleksandra Goštautaitė,
Marina Goštautaitė

Veikla: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1440-1443 m. Trakų vaivada, 1443-1457 m. Vilniaus vaivada.

Jonas Goštautas (lenk. Jan Iwaszko Gasztołd , g. prieš 1383 m. Geranainys – m. prieš 1458 m. rugsėjo 1 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 14401443 m. Trakų vaivada, 1443–1457 m. Vilniaus vaivada.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Didikas, kilęs iš Goštautų giminės. Anot Bychovco kronikos, jo tėvas buvęs Andrius Goštautas, brolis Petras Goštautas.[1] Žmonos Darata Zadora, Elžbieta Drucka-Trabska, sūnūs Vaitiekus Goštautas, Martynas Goštautas, Jurgis Goštautas, dukterys Marija Goštautaitė, Aleksandra Goštautaitė.[2] Tėviškė veikiausiai buvo Geranainys.

Valstybės tarnyba[taisyti | redaguoti kodą]

1413 m. Horodlės susitarimo su Lenkija, 1422 m. Melno taikos, 1431 m. Skirsnemunės sutarties su Vokiečių ordinu ir 1432 m. Gardino sutarties su Lenkija sudarymo liudytojas. 1426–1431 m. didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Švitrigailos rūmų maršalka. 1431 m., gindamas Lucką nuo lenkų, buvo patekęs į jų nelaisvę. 1432 m. dalyvavo Žygimanto Kęstutaičio sąmoksle prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Švitrigailą. Už tai Žygimantas Kęstutaitis jam padovanojo 26 kaimus ir miestelį, tarp jų – Dieveniškės, Medininkai, Tikocinas. 14361440 m. Smolensko vietininkas.

1440 m. jo remiamą Jogailos 13 m. sūnų Kazimierą paskelbus didžiuoju kunigaikščiu Goštautas tapo faktiškuoju Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyriausybės vadovu ir jaunojo valdovo auklėtoju. Priešinosi Lenkijos ponų siekiams Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę inkorporuoti į Lenkijos karalystę. Numalšino Mykolo Žygimantaičio ir Švitrigailos šalininkų opoziciją Kazimierui, kai į Kijevą atvyko su savo kariuomene. 1440–1443 m. Trakų vaivada, 1443–1458 m. Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris. Per 1444 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karą su Mazovija jo pastangomis buvo atgauta dalis Palenkės. Iš Lenkijos siekė atsiimti jos užimtą Vakarų Voluinę. Jo dėka buvo atnaujintos draugiškumo sutartys su Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikomis, nustatyti geri santykiai su Vokiečių ordinu, Krymo chanu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės paremtas juo tapo Chadži-Girėjus.

Jo rūpesčiu 1446 m. ar 1453 m. Brastos sutartyje su Lenkija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė traktuojama kaip suvereni lygiateisė Lenkijai valstybė. Goštautas ir jo šalininkai, siekdami karu atgauti iš Lenkijos jos užimtą Vakarų Podolę, ėmė konfrontuoti su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Kazimieru, kurį norėta nušalinti nuo sosto, bei jo šalininkais. Tai suskaldė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenę į dvi stovyklas.[3]

Postas
Prieš tai:
Jurgis Butrimas
POL województwo smoleńskie IRP COA.svg
Smolensko vaivada
14361440
Po to:
Andrius Sakaitis
Prieš tai:
Petras Leliušаs
POL województwo trockie IRP COA.svg
Trakų vaivada
14401443
Po to:
Jonas Manvydas
Prieš tai:
Jonas Daugirdas
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada
14431457
Po to:
Jonas Manvydas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Goštautų genealogija
  2. Veikiausiai legendomis pagrįsta informacija Marek Jerzy Minakowski, Ci wielcy Polacy to nasza rodzina, Kraków 2005. t. 7 s. 297
  3. Jonas Goštautas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 18 psl.