Povilas Jonas Sapiega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Povilas Jonas Sapiega
Sapiegos
Lapinas (herbas)
Lapinas (herbas)
Gimė 1609
Mirė 1665 m. gruodžio 29 d. (~56 metai)
Różana (dabar Ružanai, Baltarusija)
Tėvas Jonas Petras Sapiega
Motina Sofija Vaiher
Sutuoktinis (-ė) Sofija Zienovič
Ona Barbora Kopeć
Vaikai su Sofija Zienovič
Teodora Aleksandra Sapiegaitė
Mykolas Sapiega

su Ona Barbora Kopeć
Kazimieras Jonas Sapiega
Benediktas Povilas Sapiega
Pranciškus Steponas Sapiega
Leonas Bazilis Sapiega
Kotryna Ona Sapiegaitė
Konstancija Sapiegaitė
Sofija Sapiegaitė
Teresė Sapiegaitė
Vikiteka Povilas Jonas Sapiega

Povilas Jonas Sapiega (lenk. Paweł Jan Sapieha; 16091665 m. gruodžio 30 d., Ružanai) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas. Sapiegų – vienos iš turtingiausios ir įtakingiausios LDK giminės atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos didysis stovyklininkas (1638), Lietuvos didysis pastalininkis (1645), Vitebsko vaivada (1646–1656), Lietuvos didysis etmonas (1656–1665) ir Vilniaus vaivada (1656–1665), Usviato seniūno Jono Petro Sapiegos jaunesnysis (ketvirtasis) sūnus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsilavinimą gavo Branderburge. Karinę karjerą pradėjo 1633 metais prie Smolensko turėdamas husarų rotmistro laipsnį. Nuo 1638 iki 1645 metų Lietuvos stovyklininkas, 1645–1646 metais – pastalininkis. Po Kristupo Kiškos mirties 1646 metais užėmė Vitebsko vaivados pareigybę. 1649 metais – Lietuvos Tribunolo maršalka[1].

1651 metais dalyvavo Bresto mūšyje prieš Zaporožės kazokus ir Krymo totorius. 1656 metais, po savo antros eilės pusbrolio Leono Kazimiero Sapiegos mirties, gavo Ružanus, Lichovičius, Bychovą ir kitas valdas. 1656 metų vasarį užėmė Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados postus, vadovavo vienai stambių LDK magnatų prtijų.

Švedų tvano metu išlaisvino Liubliną nuo Švedijos karių, dalyvavo Varšuvos apgulty ir 1657 metais užėmė Tikocino pilį.

Buvo kritikuojamas dėl Vincento Korvino Gosievskio pralaimėjimo 1658 m. Verkių mūšyje, kuriam neva dėl asmeninio priešiškumo neatėjo į pagalbą.

1659 metais patyrė pralaimėjimą prie Chmelniko nuo Vasilijaus Šeremetjevo karių[2].

1660 metais kartu su Stefanu Čarneckiu sumušė Rusijos karius Polonkos mūšyje.

Mirė 1665 m. gruodžio 30 d. Ružanuose. Palaidotas Berioze.

Valstybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1633 m. paskirtas husarų rotmistru, 1635 m. priimtas į karaliaus dvarą, 1638 m. paskirtas Lietuvos stovyklininku, 1645 m. – LDK pastalininku. 1656 m. tapo Lietuvos didžiuoju etmonu.

1646 m. paskirtas Vitebsko vaivada, nuo 1656 m. – Vilniaus vaivada.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Грыцкевіч А. Сапегі // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 545–550. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.
  2. Малов А. В. Русско-польская война 1654–1667. – М.: Цейхгауз, 2006.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795. – Kraków, 1885.
  • Borkowski J. S. Genealogia źyjących utytułowanych rodów polskich. – Lwów, 1895.
  • Sapiehowie. Materjały historyczno-genealogiczne i majątkowe, v. 1–2, Petersburg. – 1890–91.
  • Сагановіч Г. Невядомая вайна: 1654–1667. – Мн: Навука і тэхніка, 1995.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Politinis postas
Prieš tai:
Kristupas Kiška
Vitebsko vaivada

16461656
Po to:
Vladislovas Valavičius
Prieš tai:
Jonušas Radvila
Vilniaus vaivada

16561665
Po to:
Mykolas Kazimieras Radvila