Chodkevičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chodkevičiai
Chodkevičių herbas
Chodkevičių herbas
Kilmė Nežinoma, rusėnų kilmės
Pradininkas Chodka Jurgaitis
Titulas Grafas
Laikotarpis XIV-XVI/XX a.
Šalys LDK
Dvarai Bychovas, Muišė, Šklovas, Berestavica, Supraslis
Atšakos Bychovo, Berestavicos, Supraslio šakos
Chodkevičių genealogija
Chodkevičių rūmai Vilniuje, dabar Vilniaus paveikslų galerija
Krosnis Chodkevičių rūmuose

Chodkevičiai (Kadkevičiai, Katkevičiai, Katkai; brus. Род Хадкевічаў, lenk. Chodkiewiczowie, rus. Ходкевичи) – Kosciešos, vėliau – Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė, nuo XVI a. amžiaus vidurio – viena turtingiausių ir įtakingiausių didikų giminių, konkuravusi su Radvilomis. Nuo 1555 m. grafai. Didikais giminės atstovai tapo apsukrumu ir ištikimai tarnaudami didiesiems kunigaikščiams, Lenkijos karaliams, taip pat aktyviai gynė rusėnų bajorų luomo interesus. Pasižymėjo kaip karo vadai, diplomatai ir administratoriai. Pagrindinės valdos buvo dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Giminė ir vardas kilo iš gudų bajoro Chodkos (kitaip šaltiniuose Chodka Jurgaitis, Chodoras, arba Fiodoras), buvusio Vytauto aplinkoje. Po Chodkos giminė taip ir vadinama.

Nuo 1545 m. Chodkevičiai pakeitė Kęsgailų giminės atstovus Žemaičių seniūno poste – 1545 m. seniūnu tapo Jeronimas Chodkevičius, vedęs Šemetaitę, nuo 1564 m. seniūnu buvo jo sūnus Jonas. Šio vaikaičiai pradėjo tris giminės šakas:

Chodkevičiai tapo reformatais, dalyvavo karuose su Rusija dėl Livonijos, ypač Bychovo šaka. Grigalius ir Jurgis rėmė Radvilų antiunijinę, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės savarankiškumo nuo Lenkijos stiprinimo politiką. Turtingiausioji, Bychovo šaka priešinosi ne pačiai unijai, o Lenkijos ponų mėginimui ją sudaryti taip, kad LDK būtų prijungta prie karalystės. Tokia politika buvo artimesnė valdovo Žygimanto Augusto pozicijai, todėl jis Gardine 1568 m. patvirtino Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V Chodkevičiams duotus Bychovo, Muišės (Bresto sritis) ir Šklovo (Mogiliavo sritis) grafų titulus. Nuo XVI a. antrosios pusės jiems suteiktas herbas Grifas su Kalaviju. Jeronimo sūnus Jonas Chodkevičius iškilo į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ponų vadovus. Jo ir jo sūnaus, karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus – karjera buvo didžiausias giminės galios laikotarpis. Šio sūnaus Aleksandro mirtimi 1620 m. Bychovo šaka baigėsi.

1578 m. baigėsi ir Berastavicos šakos vyriškoji linija. Dukterų kraičio valdas paveldėjo Pacai, Sapiegos, Sanguškos. Iki šių laikų išliko tik Supraslio šaka.[1]

Chodkevičių genealogija[taisyti | redaguoti kodą]

Giminės pradininkai
Aleksandro Chodkevičiaus palikuonys
  • Ivanas Chodkevičius (XVI a. – apie 1549 m.), Aleksandro sūnus

Bychovo šaka:

Supraslio šaka:

Berastavicos šaka:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Chodkevičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Chodkevičiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka