Mykolas Jeronimas Radvila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mykolas Jeronimas Radvila
Michał Hieronim Radziwiłł.PNG
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė: 1744 m. spalio 10 d.
Krokuvoje
Mirė: 1831 m. kovo 28 d. (86 metai)
Varšuvoje
Tėvas: Martynas Mikalojus Radvila
Motina: Marija Trembicka
Sutuoktinis(-ė): Helena Pšezdecka
Vaikai:

Liudvikas Mikalojus Radvila
Antanas Henrikas Radvila
Kristina Magdalena Radvilaitė
Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila
Karolis Lukas Radvila
Andrius Valentinas Radvila
Anelė Radvilaitė
Rožė Kotryna Radvilaitė

Žymūs apdovanojimai:

Order Orła BiałegoOrder Świętego Stanisława Order Orła Czarnego Order Orła Czerwonego Order Świętego Huberta

Commons-logo.svg Vikiteka: Mykolas Jeronimas RadvilaVikiteka

Mykolas Jeronimas Radvila (lenk. Michał Hieronim Radziwiłł, 1744 m. spalio 10 d. – 1831 m. kovo 28 d. Varšuvoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Mykolas Jeronimas Radvila vaikystėje
Mykolo Jeronimo Radvilos žmona Helena Pšezdecka
Mykolo Jeronimo Radvilos duktė Kristina Magdalena Radvilaitė

Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos-Nesvyžiaus linijos Klecko šakos,[1] tėvas Martynas Mikalojus Radvila, motina Marija Trembicka. Broliai Juozapas Mikalojus Radvila, Antanas Mikalojus Radvila, sesuo Antanina Radvilaitė-Masalskienė. Žmona Helena Pšezdecka.

Sūnus Liudvikas Mikalojus (Ludwik Mikołaj Radziwiłł, 17731830 m.), X Klecko valdytojas, vedė Mariją iš Vodzinskių giminės, Ksavero Valevskio našlę. Jų duktė Helena (18051827 m.) ištekėjo už Vilhelmo Radvilos, o sūnus Leonas Radvila (18081874 m.), XI Klecko valdytojas, buvo vedęs Sofiją Urusovą, bet vaikų neturėjo.

Dukterys Kristina Magdalena (Krystyna Magdalena Radziwiłł, 17761796 m.) ir Rožė Kotryna Radvilaitė (Róża Katarzyna Radziwiłł) mirė netekėjusios. Sūnus Karolis Lukas Radvila (Karol Radziwiłł) mirė kūdikis. Sūnus Andrius Valentinas Radvila (Andrzej Walenty Radziwiłł, 17801838 m.) buvo nevedęs. Duktė Anelė Radvilaitė (Aniela Radziwiłł, 17811808 m.) ištekėjo už Konstantino Adomo Čartoryskio.

Sūnūs Antanas Henrikas Radvila (Antoni Henryk Radziwiłł) ir Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila (Michał Gedeon Hieronim Radziwiłł) pratęsė giminę.

Asmenybė[taisyti | redaguoti kodą]

Vaikystėje patyrė tėvo smurtą, psichine liga sirgusiam tėvui atėmus globos teises, nuo ketverių metų jį globojo Jeronimas Florijonas Radvila. Nei psichinių, nei fizinių trūkumų, kaip broliai, iš tėvo nepaveldėjo. Mokėjo kelias Europos kalbas, buvo apsiskaitęs eruditas, geras ekonomistas ir ambicingas politikas.

Vedė Heleną Pšezdecką, kuri buvo pagarsėjusi romanu su būsimuoju karaliumi Stanislovu Augustu, o ir vėliau neprieštaravo jos artimiems ryšiams su Rusijos ambasadoriumi baronu Otonu Štakelbergu, panaudodamas tai savo tikslams.

Dvarai[taisyti | redaguoti kodą]

Paveldėjęs praktiškai tik Klecką, nes kiti dvarai buvo praskolinti, savo dvarininko karjerą pradėjo nuo gero ūkininkavimo. Jam sumaniai vadovaujant Ostruvas Vielkopolskis tapo vienu labiausiai klestinčių dvarų ne tik Abiejų Tautų Respublikoje, bet ir Europoje. Jo plotas siekė 700 ha.

Turto plėtrą pradėjo 1773 m. supirkdamas inkasuotas jėzuitų ordino žemes. Nieborove pasistatė naują rezidenciją, kurioje ir apsigyveno su žmona.

Padedant Targovicos konfederacijai atėmė Motiejaus Radvilos iš Šidlavos linijos teisę globoti mažametį Dominyką Jeronimą Radvilą, o tai dar gerokai padidino jo pajamas. Mirus Dominykui, padedant žmonai Peterburge įvykdė didžiausią savo turtinę operaciją, pagal kurią jo sūnui Antanui Henrikui 1814 m. buvo pripažinta teisė valdyti Olyką ir Nesvyžių, t. y. praktiškai jis vėl sujungė visas buvusias Radvilų žemes. 1823 m. netgi neleido atidalyti dalies turtų savo pirmagimiui Liudvikui Mikalojui, nors šiam teisybę teko įrodinėti ir teisme. Tik vaikaitis Leonas vėl buvo tapęs Klecko valdytoju, bet po jo mirties Kleckas vėl buvo prijungtas prie „Radvilų imperijos“.

Valstybės tarnyba[taisyti | redaguoti kodą]

Anksti įsitraukė į politinę veiklą. Jo parašas yra ant 1773 m. Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo akto. Mirus Karoliui Stanislovui „Pone mielas“ išsireikalavo jo užimto Vilniaus vaivados posto. Dalyvavo Targovicos konfederacijoje, 1795 m. kartu su kitais didkais ir pareigūnais pasirašė Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo aktą.

Postas
Prieš tai:
Ignotas Oginskis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus kaštelionas
17751790
Po to:
Motiejus Radvila
Prieš tai:
Karolis Stanislovas Radvila II
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada
17901795
Po to:
-
Prieš tai:
Karolis Stanislovas Radvila II
Coat of Arms of the Polish-Lithuanian Commonwealth.svg
ATR seimo maršalka
1773-1775
Po to:
Andrius Ignotas Oginskis

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mykolas Jeronimas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba