Lietuvos klimatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
→‎Rekordai: Pataisyta klaida
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Android programėlės keitimas
Vermont (aptarimas | indėlis)
73 keitimai
rv
Eilutė 109: Eilutė 109:
| bgcolor="AliceBlue" | <div align="center">-34 °C °C<br> (1969)</div>
| bgcolor="AliceBlue" | <div align="center">-34 °C °C<br> (1969)</div>
|}
|}

t
* Aukščiausia temperatūra – +44,9°C °C, [[Zarasai]], [[1994]] m. [[liepos 30]] d.
* Aukščiausia temperatūra – +44,9°C °C, [[Zarasai]], [[1994]] m. [[liepos 30]] d.
* Žemiausia temperatūra – –42,9 °C, [[Utena]], [[1956]] m. [[vasario 1]] d.
* Žemiausia temperatūra – –42,9 °C, [[Utena]], [[1956]] m. [[vasario 1]] d.

16:23, 14 rugpjūčio 2019 versija

Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje su vidutinio šiltumo vasaromis bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, žiemą – apie -5 °C; Amplitudė tarp temperatūrų yra 20 °C. Lietuvoje būna labai karštų vasarų, kai oras sušyla iki 35 °C ir labai šaltų žiemų, kai oras atšąla iki -25 °C, o naktimis – iki -30 °C. Aukščiausia oro temperatūra Lietuvoje buvo užfiksuota +39,4°C Kuršėnuose (Šiauliai)(2018 m. liepos 30 d.), o žemiausia temperatūra - -42,9°C Utenoje (1956 m. vasario 1 d.). Pagal klimato atšiaurumo zoną Lietuva priskiriama 5-6 klimato zonoms.

Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio) dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių rudenį, žiemą, kai vyrauja nedidelio intensyvumo krituliai: dulksna, nedidelis sniegas ar lietus. Mažiausiai kritulių – pavasarį (dėl vyraujančių anticiklonų).

Veiksniai

Svarbiausias Lietuvos klimato savybes lemia teritorijos geografinė padėtis. Lietuva išsidėsčiusi vidutinio klimato juostos šiaurinėje dalyje. Teritorijos nuotolis nuo pusiaujo (6100 km) ir Šiaurės ašigalio (3900 km) lemia bendrosios saulės spinduliuotės prietaką: per metus Lietuva jos gauna vidutiniškai 3600 MJ/m² (pusiaujo sritys – 6000-8000 MJ/m²).

Kitas globalus veiksnys – vidutinėse platumose vyraujanti vakarinė oro masių pernaša, apimanti visą troposferą ir dalį stratosferos. Lietuvos klimato bruožai priklauso dar ir nuo žemynų, vandenynų ir jūrų pasiskirstymo, reljefo absoliutinio aukščio, dirvožemio savybių ir augalijos dangos. Lietuvos teritorijoje, einant iš vakarų į rytus, didėja klimato kontinentalumas: platėja temperatūros metinė ir paros amplitudės, šaltesnės darosi žiemos, ilgiau išsilaiko sniego danga, sausėja oras.

Analizuojant pastarųjų 30 metų oro temperatūros kaitos tendencijas, nustatytas ypač staigus oro temperatūros kilimas vasario, balandžio ir liepos mėnesiais (vasario mėnesio trendo reikšmė siekia 0,16 °C per metus); tik lapkričio ir gruodžio mėnesiais stebimas labai nedidelis oro temperatūros žemėjimas. Pakilus šaltojo sezono antrosios dalies oro temperatūrai, o priešžiemio (lapkritis ir gruodis) temperatūrai beveik nepakitus, žemiausia oro temperatūra vis dažniau fiksuojama gruodžio mėnesį. Metinės oro temperatūros kaitos analizė rodo, kad 1885–1933 m. buvo būdinga labai nedidelė jos kaita (svyravimo amplitudė siekia vos 2,9 °C). Tai monotoniško klimato laikotarpis, kurio metu dėl intensyvios cikloninio pobūdžio cirkuliacijos vyravo švelnios žiemos ir vėsios vasaros. Tuo tarpu tiek 1777–1840 m., tiek nuo 1940 m. iki šiol besitęsiantis laikotarpiai pasižymi kur kas platesne kaitos amplitude, atspindinčia didesnį klimato ekstremalumą.

Klimato kaitos ypatumai Lietuvoje daugiausia priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos ypatumų, t. y. cikloninės cirkuliacijos intensyvumo ir oro masių advekcijos. Nustatyta, kad nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio ėmė dažnėti gilūs ciklonai, slenkantys per Lietuvą. Ypač jų daugėja žiemos mėnesiais. Sustiprėjo ir oro masių pernaša iš vakarų. Tokie atmosferos cirkuliacijos pokyčiai lėmė terminių sezonų trukmės pokyčius (pailgėjo terminių pavasario ir rudens sezonų trukmė), sezoninių oro temperatūros ir kritulių kiekio skirtumų, sniego dangos rodiklių (dienų su sniego danga skaičiaus ir sniego storio) mažėjimą. Visa tai rodo mažėjantį Lietuvos klimato kontinentalumą. [1]

Vidutinė temperatūra

Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)
Mėnuo
Vidutinė šilčiausia
-2
-2
+5
+14
+15
+16,4
+17,5
+15
+13
+10
+5
0
Vidutinė vėsiausia
-5
-5
-2
0
+8
+10
+11
+10
+8
+2
0
-5

Rekordai

Lietuvoje buvo pasitaikę labai karštų arba šaltų orų, kurie kartais būna aukščiausi per visą stebėjimų laikotarpį. Periodiškai užfiksuojami nauji rekordai. Naujausias užfiksuotas mėnesio rekordas – 2015 m.

Lietuvos temperatūrų rekordai[2]
Mėnuo
Karščio rekordai
+12,6 °C (2007)
+16,5 °C (1990)
+21,8 °C (1968)
+31 °C (2012)
+34 °C (1892)
+37 °C (2011)
+37,5 °C (1994)
+36 °C (1992)
+35,1 °C (2015)
+26 °C (1985)
+18,5 °C (1968)
+15,6 °C (1982)
Šalčio rekordai
-40,5 °C
(1940)
-42,9 °C
(1956)
-37,5 °C
(1964)
-23 °C
(1963)
-6,8 °C
(1965)
-2,8 °C
(1977)
+0,9 °C
(1971)
-2,9 °C
(1966)
-6,3 °C
(1993)
-19,5 °C
(1956)
-23 °C °C
(1998)
-34 °C °C
(1969)

Pagal sezoną

Žiema
Pavasaris
Vasara
Ruduo

Žiema

Žiema Lietuvoje būna šalta ir permaininga. Dažni Atlanto ciklonai, kurie neretai atneša atodrėkį, vyrauja sniegas, šlapdriba ir lietus. Kartais nusistovi anticiklonas - įsivyrauja šaltesni orai su neigiama temperatūra, daugiau pragiedrulių ir mažesniu kritulių kiekiu. Anticiklonai gali pernešti arktines oro mases iš šiaurės ir šiaurės rytų, kada temperatūra nukrenta iki -15°C ir žemiau. Vidutinė daugiametė žiemos temperatūra Lietuvoje yra -5 °C. Pajūrio regionuose (Klaipėda, Palanga, Neringa, Šilutė) dėl jūros poveikio vyrauja vidutiniškai šiltesni orai (vidutinė daugiametė temperatūra yra -2 °C).

Kritulių kiekis žiemą būna apie 50 mm. Dažniausiai sniegas, šlapdriba, lietus (ypač pajūryje).

Pavasaris

Pavasarį, iškrenta mažiausiai kritulių – apie 30 mm. Daugiausiai – kovo mėnesį, kai vyrauja labiau šaltajam metų laikui būdingi orai. Balandžio mėnesio pradžioje kritulių sumažėja, vidutinė aukščiausia oro temperatūra siekia apie 10 °C, o mėnesio pabaigoje sušyla iki 15-20 °C. Prasideda augalų vegetacija: sužaliuoja arba pradeda dygti augalai. Gegužė – paprastai sausiausias metų mėnesis. Įsivyrauja daugiausia giedri orai. Oro temperatūra pakyla iki 22 °C, kartais iki 28-30 °C.

Vasara

Vasara Lietuvoje yra šilčiausias metų laikas. Vidutinė paros temperatūra liepos mėnesį siekia apie 17 °C, vidutiniškai oro temperatūra dienomis pakyla iki 23 °C. Kai vyrauja Atlanto ciklonai, temperatūra dažnai vos tepasiekia 20 °C. Neretai tokiu metu būna vos 15-17 °C. Kai vyksta oro pernašos iš tropinių platumų (anticiklonai), temperatūra sušyla iki 30 °C ir daugiau. Vyrauja giedri orai. Dažnai šie reiškiniai keičia vieną kitą, eina atmosferos frontai, iškrenta didelis kiekis kritulių. Šiuo metų laiku iškrenta daugiausiai kritulių (50 % metinio kritulių kiekio, net iki 150 mm dėl gausaus trumpalaikio lietaus, perkūnijų, audrų, škvalų ir kitokių reiškinių). Būna anticiklonų, kai oras sušyla iki 30 °C. Nuo rugpjūčio vidurio orai vidutiniškai pradeda vėsti. Vis rečiau pasitaiko dienų, kai oro temperatūra viršija 25 °C. Vis dažniau ima reikštis ciklonai.

Ruduo

Oro temperatūra rugsėjo pradžioje dar pakyla iki 20 °C, tačiau įsibėgėjant rudeniui Lietuvoje oras po truputį vėsta. Vis dažniau būna apsiniaukę, vis ilgiau nesmarkiai lyja ar krenta dulksna. Rugsėjo pabaigoje neretai dar pasitaiko vadinama „bobų vasara“, kai atėjus Azorų kilmės anticiklonui, oras sušyla iki 20 °C; jam pasibaigus, orai atvėsta. Spalį ir lapkritį oro temperatūra – apie 10 °C, dažni lietūs. Pasibaigia augalų vegetacijos periodas, lapuočiai numeta lapus, iš pradžių šie pagelsta. Lapkritį neretai lietų pakeičia šlapdriba, sniegas. Neretai susidaro nepastovi sniego danga.

Šaltiniai

  1. ↑ 2008 m. sausio 23 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 94 Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos patvirtinimo (aktualu nuo 2009-09-11)
  2. ↑ Ekstremalūs reiškiniai www.meteo.lt

Literatūra

  • Lietuvos klimatas: monografija (sud. Audronė Galvonaitė, Monika Misiūnienė, Donatas Valiukas, Marija Sigutė Buitkuvienė). – V.: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2007. – 180 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9758-2-3

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_klimatas&oldid=5602598"