Mėnuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mėnuo yra laiko matas, naudojamas kalendoriams, apytiksliai susijęs su Mėnulio judėjimo periodu. Tradicinė idėja kilo iš mėnulio fazių, tokie mėnesiai vadinami sinodiniais mėnesiais ir trunka apytiksliai 29,53 dienas. Iš archeologinių radinių nustatyta, kad žmonės skaičiavo dienas pagal Mėnulio fazes dar akmens amžiuje. Sinodiniai mėnesiai yra vis dar daugelio kalendorių pagrindas.

Astronominė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėnulio judėjimas orbita yra gana sudėtingas, o periodas nėra pastovus, tačiau daug tautų (ypač tos, kurios naudoja Hebrajų ar Islamo kalendorius) pradeda mėnesį pirmuoju jaunojo pusmėnulio pasirodymu vakarų horizonte. Tokio įvykio data ir laikas gali priklausyti nuo stebėtojų tikslios geografinės pozicijos (aukštumos ir ilgumos), atmosferos sąlygų, regos stiprumo ir t. t., tad pradžios bei mėnesių ilgiai negali būti tiksliai nustatomi. Dauguma žydų dabar naudoja iš anksto nustatytą kalendorių, tačiau karaitai vis dar pasitiki mėnulio stebėjimais.

Siderinis mėnuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėnulio orbitos periodas, per kurį Mėnulis apkeliauja žvaigždžių sferą ir sugrįžtą į tą pačią poziciją joje tarp žvaigždžių (Lotyniškai: sidus), vadinamas sideriniu mėnesiu. Jis vidutiniškai trunka 27,3216627 1/3) dienas. Šis mėnesio tipas buvo naudojamas Vidurio Rytuose, Indijoje, Kinijoje. Dangus būdavo padalinamas į 28 Mėnulio stoteles, apibūdinamas asterizmomis (žvaigždžių grupėmis), kiekvienai priskiriant dieną, kurią Mėnulis joje būna.

Tropinis mėnuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažnai dangaus kūnų pozicijos nustatomos atsižvelgiant į pavasarinę ekvinokciją. Dėl precesijos, šis taškas nėra pastovus, ir Mėnuliui prireikia mažiau laiko sugrįžti į šį tašką, nei į fiksuotą vietą tarp žvaigždžių. Šis truputį trumpesnis periodas, vadinamas tropiniu mėnesiu (analogiškas Saulės tropiniams metams).

Sinodinis mėnuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėnulio fazių priežastis yra tai, kad mums matoma iš Žemės dalis yra apšviečiama Saulės skirtingais kampais, jam keliaujant orbita. Kadangi Žemė taip pat sukasi apie Saulę, Mėnuliui prireikia papildomo laiko (po to kai įvyksta siderinis mėnuo – pilnas apsisukimas), pasivyti Žemę ir sugrįžti į tą pačią poziciją Saulės atžvilgiu. Šis periodas vadinamas sinodiniu mėnesiu. Dėl Žemės ir Mėnulio orbitų perturbacijų, tikslus laikas gali būti nuo 29,27 iki 29,83 dienų.

Mėnesiai kalendoriuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Julijaus ir Grigaliaus kalendoriuose:

  1. Sausis, 31 diena
  2. Vasaris, 28 diena, 29 dienos keliamaisiais metais, arba 30 labai retomis progomis
  3. Kovas, 31 diena
  4. Balandis, 30 dienų
  5. Gegužė, 31 diena
  6. Birželis, 30 dienų
  7. Liepa, 31 diena
  8. Rugpjūtis, 31 diena
  9. Rugsėjis, 30 dienų
  10. Spalis, 31 diena
  11. Lapkritis, 30 dienų
  12. Gruodis, 31 diena

lietuviškuose kalendoriuose:

  1. Sausis, didelis ragutis, pusčius, siekis, vasaris
  2. Vasaris, kovinis, pusis, pustis, pusčius, pūsčius, ragutis, mažas ragutis
  3. Kovas, kovinis, karvelinis, balandinis, balandis, ragutis
  4. Balandis, aprilius, balundis, arba balandinis, biržetas, gegužis, arba gegužinis, karvelis, arba karvelinis, mildvinis, sultekis, Velykų mėnuo, žiedų mėnuo
  5. Gegužė, gegužia, gegužinis, gegužis, berželis, beržis, militis, sultekis, žiedis, žiedų
  6. Birželis, berželis, biržėtas, biržis, jaunis, kirmėlių, pūdymo, sėjinis, sėjos, sėmenis arba sėmeninis, sėmėnojis, visjavis
  7. Liepa, liepinis, liepžiedis, pjūkis, pjaukjavinis, šienpjūtis, šienpjūvis
  8. Rugpjūtis, degėsis, pjūmonies, pjūtis, pjūvės mėnuo, šilius, žilio mėnuo, visjavis
  9. Rugsėjis, paukštėkis, rudugis, šilinis, šilų, viržių
  10. Spalis, septintinis, spalinis
  11. Lapkritis, vėlių mėnuo, lapkristinis, lapkristis, lapkritys
  12. Gruodis, grocis, grodis, arba grodinis, grudis, arba gruodinis, gruoduotis, siekis, arba seikis, sijkis, Kalėdų mėnuo, kalėdis

Prancūzų revoliuciniame kalendoriuje:

  1. Vandemjeras (vynuogių rinkimo), 30 dienų
  2. Brumeras (rūko), 30 dienų
  3. Frimeras (šalnų), 30 dienų
  4. Nivozas (sniego), 30 dienų
  5. Pliuvozas (lietaus), 30 dienų
  6. Vantozas (vėjo), 30 dienų
  7. Žerminalis (dygimo), 30 dienų
  8. Florealis (žydėjimo), 30 dienų
  9. Prerialis (pievų), 30 dienų
  10. Mesadoras (pjūties), 30 dienų
  11. Termidoras (kaitros), 30 dienų
  12. Fruktidoras (vaisių), 30 dienų

5 arba 6 dienos (priklausomai, keliamieji ar nekeliamieji metai), neįeidavo į mėnesius (sankiulotidės).

Musulmonų kalendoriuje:

  1. Muharram (محرّم, pilnas pavadinimas: Muḥarram ul Ḥaram)
  2. Safar (صفر, pilnas pavadinimas: Ṣafar ul Muzaffar)
  3. Rabi' al - awwal (ربيع الأول, Rabī' I)
  4. Rabi' al - thani (ربيع الآخر أو ربيع الثاني, Rabī' II, kitaip: Rabī' al Thānī, Rabī' al-Akhir)
  5. Jumada al - awwal (جمادى الأول, Jumādā I)
  6. Jumada al - thani (جمادى الآخر أو جمادى الثاني, Jumādā II, kitaip: Jumādā al - akhir)
  7. Rajab (رجب, pilnas pavadinimas: Rajab al Murajab)
  8. Sha'aban (شعبان, pilnas pavadinimas: Sha'abān ul Moazam)
  9. Ramadan (رمضان, kitaip: Ramzān, pilnas pavadinimas: Ramaḍān ul Mubarak)
  10. Shawwal (شوّال, pilnas pavadinimas: Shawwal ul Mukarram)
  11. Dhu al-Qi'dah (ذو القعدة)
  12. Dhu al-Hijjah (ذو الحجة)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas mėnuo