Naktis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mėnulio šviesa virš ežero naktį
Europos miestų žiburiai naktyje

Naktis − tamsusis paros metas, laikotarpis nuo Saulės viršutinio krašto nusileidimo už horizonto (saulėlydžio) iki visiško pasirodymo virš horizonto (saulėtekio). Naktis prasideda vakaru, baigiasi rytu.Naktį žmogus dažniausiai ilsisi - miega.

Nakties trukmė skirtinga priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (Saulės deklinacijos). Pusiaujyje naktis trunka apie 12 valandų. Tolstant nuo pusiaujo, vasarą naktis trumpėja, žiemą − ilgėja. Platumose tarp poliaračių ir ašigalių žiemą Šiaurės pusrutulyje, vasarą Pietų pusrutulyje būna poliarinė naktis, kuri trunka ilgiau negu 24 valandas, ties ašigaliuose – apie pusę metų. Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia naktis yra gruodžio 22 (žiemos saulėgrįža), trumpiausia − birželio 22 (vasaros saulėgrįža), Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: pavasario lygiadienis – apie kovo 20-21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22-23 dieną.

Kartais iš nakties trukmės atimama vakaro ir ryto pilietinės prieblandos.

Nakties metas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nakties metas baudžiamojo proceso teisėje yra paros laikas nuo 22 iki 6 valandos (LR BPK 27 str.).[1].

Reiškiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poilsis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mitologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naktį lietuvių mitologijoje simbolizuoja:

  • Brėkšta – ankstyvo ryto aušros ir sutemų deivė, globojusi nakties laiką nuo saulės laidos iki patekėjimo.
  • Gaila – nakties dvasia.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso KODEKSAS (Statusas: Aktuali 2011-01-06)
  2. NaktisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas