Pereiti prie turinio

Mazutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mazutas – naftos perdirbimo liekana, susidaranti atskyrus benziną, žibalą ir dyzelinius distiliatus. Tai tamsus klampus skystis, kurio tankis 890–1000 kg/m³. Apatinis naudojamosios masės šilumingumas apie 40 MJ/kg. Paprastai naudojama kurui. Mazuto markė priklauso nuo jo klampos, pliūpsnio ir stingimo temperatūrų. Gaminant naftos produktus mazutas sudaro apie 50 % pradinės naftos masės.

Mazuto skiriamos kelios formos:

  • atmosfèrinis mazùtas (angl. topped crude) – nafta, iš kurios išskirtos dujos, benzinas, žibalas ir dyzelinis distiliatas (vadinamosios „šviesiosios frakcijos“, išgaruojančios iki 350–360°С).[1]
  • kūrenamàsis mazùtas (angl. (heavy) fuel-oil) – sunkusis naftos distiliatas, likutinis produktas arba jų abiejų mišinys, naudojamas kaip kuras šilumos arba energijos gamybai[2]

Mazutas yra angliavandenilių (molekulinė masė 400 iki 1000 g/mol), naftos dervų (molekulinė masė 500–3000 ir daugiau g/mol), asfaltenų, karbenų, karboidų ir organinių junginių, turinčių V, Ni, Fe, Mg, Na, Ca mišinys. Fizikocheminės mazuto savybės priklauso nuo žalios naftos, iš kurios gautas, cheminės sudėties bei lengvesniųjų frakcijų nudistiliavimo laipsnio:

  • klampis 8–80 mm²/s (kai 100 °C),
  • tankis 0,89–1 g/cm³ (kai 20 °C),
  • stingimo temperatūra 10–40°С,
  • sieringumas 0,5–3,5 %,
  • peleningumas iki 0,3 %,
  • mažiausias šilumingumas – 39,4–40,7 MJ/mol.
  • dervų ir asfaltenų kiekis:
Dervos Asfaltenai Karbenai ir karboidai
Atmosferinis mazutas:
* iš sieringos naftos 13,6 0,9 0,035
* iš mažasierės naftos 14,0 0,1 0,03
Antrinio perdirbimo mazutas 10,2 8,4 0,9

Mazutai naudojami:

  • kaip kuras garo katilams, katilinėms ir pramoninėms krosnims, laivų varikliams;
  • kaip tolesnio perdirbimo žaliava, iš kurios galima išgauti dar skystųjų frakcijų, tinkamų distiliacijai vakuume (temperatūros 360–420 °C, 350–460, 350–500 ir 420–500 °C). Vakuuminiai distiliatai naudojami kaip žaliava motoriniams degalams (naudojant katalizinį krekingą ar hidrokrekingą) ir distiliatinėms alyvoms gaminti. Vakuuminio garinimo likučiai perdirbami terminiu krekingu ir koksuojami, taip gaunant likutines alyvas ir gudroną, kuris vėliau perdirbamas į bitumus.

Mazutą kaip kurą daugiausia naudoja pramonė, energetika ir komunalinis ūkis.