Gudronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gudronas (rus. гудрон; iš pranc. goudron d'houille) – naftos perdirbimo likutis, susidarantis iš naftos vakuuminės distiliacijos atskyrus frakcijas, kurios garuoja temperatūroje iki +450–600 °C. Maksimali temperatūra skiriasi skirtingose naftose.

Naftos gudronas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gudrono išeiga – 10-45 % naftos masės procentai. Gudronas – klampus skystis ar kieta juoda asfaltiškos išvaidos medžiaga su blizgančiu lūžio paviršiumi.
Gudroną sudaro:

Elementinė sudėtis (masės procentais):

  • C – 85-87
  • H – 9,3-11,8
  • S – 0,2-6,3
  • N – 0,2-0,7
  • O – 0,08-1,25

Gudrone lieka visi naftoje buvo metalai. Pvz., vanadžio kiekis gali siekti 0,046 %, nikelio – 0,014 %.

Gudrono savybės priklauso nuo naftos prigimties, dyzelinių frakcijų atskyrimo laipsnio:

Gudronas naudojamas gaminant:

  • kelių dangos, stogų dangos, statybinius bitumus
  • mažai peleningą koksą
  • tepimo medžiagas
  • degiąsias dujos
  • degalus

Rūgštusis gudronas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūgštusis gudronas – medžiaga, kuri susidaro koncentruota sieros rūgštimi H₂SO₄ valant kai kuriuos naftos produktus (pvz., alyvas). Tai klampus juodas skystis, kurio sudėtyje yra 15-70 % sieros rūgšties.

Kiti gudronai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gudronais kartais vadinamos juodos ir tamsiai rudos skystos ar pusskystės medžiagos, gaunamos kaitinant medieną, durpes, degiuosius skalūnus, kaulus, akmens anglį ar panašias organines medžiagas.