Smėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Smėlio dalelių vaizdas naudojant elektroninį mikroskopą
Vankuverio paplūdimio smėlis (2 cm² vaizdas, Kanada)
Apie Utenos mikrorajoną žr. Smėlis (Utena).

Smėlis – nuosėdinė uoliena, sudaryta iš nuotrupinių dalelių.

Dalelių skersmuo svyruoja nuo 0,063 mm iki 2 mm. Smėlis beveik ar visiškai nesucementuota uoliena t. y. biri, nevienalytė. Vienalytė sucementuota įvairiais cementais uoliena vadinama smiltainiu. Smėlis pagal savo kilmę gali būti fliuvioglacijalinis, jūrinis, aliuvinis (upinis), eolinis. Smėlio mineralinė sudėtis gana įvairi. Jis gali būti monomineralinis, sudarytas praktiškai iš vieno mineralo (kvarcinis, feldšpatinis ir pan.), taip pat polimineralinis – iš įvairių mineralų nuolaužų. Mineralinė smėlio sudėtis priklauso nuo fiziškai ardomų uolienų mineralinės sudėties. Jei ardomos jūrinės nuogulos ar smėlis akumuliuojasi šiltose jūrose – smėlis bus karbonatinės sudėties – klintinis smėlis, jei klostosi vulkaninės salos pakrantėse – vulkaninis smėlis. Didžioji smėlio dalis klostosi dykumose. Jose iš smėlio supūstomos didelės kopos.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Smėlis naudojamas betono gamyboje. Monomineraliniai smėliai, pavyzdžiui, kvarcinis, naudojami stiklo gamyboje. Taip pat smėlis naudojamas kaip abrazyvinė medžiaga, vandens filtruose.

Smėlis Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Smėlis, randamas Lietuvos teritorijoje gali būti suskirstytas į kelias grupes:

2004 m. Lietuvoje buvo iškasta 2 mln. 784 tūks. t smėlio. Kvarcinio smėlio – 58 tūkst. t.

Vikiteka