Kariuomenė
Kariuomenė – pagrindinė ginkluotųjų pajėgų dalis, kurios pagrindinė funkcija yra valstybės gynimas agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo metu.[1] Paprastai skirstoma į sausumos kariuomenę, karines oro pajėgas ir karo laivyną. Pastaruoju metu įvairiose šalyse atsiranda ir dar viena kariuomenės pajėgų rūšis – specialiųjų operacijų pajėgos.
Be dalyvavimo karo veiksmuose, kariuomenė gali būti pasitelkiama papildomoms sankcionuotoms ir nesankcionuotoms valstybės funkcijoms, įskaitant vidaus saugumo grėsmes, minios kontrolę, politinių programų skatinimą, avarinių tarnybų ir atstatymo darbus, korporacijų ekonominių interesų apsaugą, socialines ceremonijas ir nacionalinę garbės sargybą.[2] Šalies kariuomenė gali funkcionuoti kaip atskira socialinė subkultūra, turinti specialią infrastruktūrą, pavyzdžiui, karinius miestelius (kvartalus), aukštąsias mokyklas, komunalines paslaugas, logistiką, ligonines, teisines paslaugas, maisto gamybą, finansus ir bankų paslaugas.
Kario profesija yra senesnė už rašytinę istoriją.[3] Manoma, kad moderniosios kariuomenės ištakos - gentinės diduomenės kariaunos, besikūrusios nykstant gentinei santvarkai.[1] Dar kai kuriuose Antikos laikotrpio kūriniuose vaizduojami kariuomenės vadų galia ir žygdarbiai. Kadešo mūšis, vykęs 1274 m. pr. m. e. Ramzio II valdymo laikais, vaizduojamas bareljefiniuose paminkluose. Pirmasis suvienytosios Kinijos imperatorius Ši Huangdi savo karinei galiai pavaizduoti sukūrė Terakotinę armiją. Senovės romėnai parašė daug traktatų ir raštų apie karybą, pastatė daugybę dekoruotų triumfo arkų ir pergalės kolonų.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kariuomenės ištakos Lietuvoje siekia XIII-XIV a., kai LDK pilėnai, raiteliai ir karo tarnai ėmė įgyti didesnę reikšmę, taip sudarydami nuolatinės kariuomenės pagrindą. Iki tol bent nuo XII a. pab. kariuomenė buvo šaukiama tik priešui užpuolus arba patiems rengiantis į karinį žygį. Mindaugui suvienijus kunigaikštystę egzistavo didžiajam kunigaikščiui pavaldi kariauna, paklusnios, nors ir gana savarankiškos, buvo atskirų žemių kariuomenės.[4]
Šiuolaikinė Lietuvos Respublikos kariuomenė vadinama Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis. Komplektuojamos iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių (19–26 m. amžiaus vyrų; savanoriškai stoti į šią tarnybą gali 18–38 m. amžiaus vaikinai ir merginos), savanorių (18–55 m. amžiaus piliečių) ir profesinės karo tarnybos karių (iki 35 m.). Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnauja 9 mėn., savanoriai – 3–5 metus.[5] 2024 m. Lietuvos karinis (gynybos) biudžetas siekė 3,03 % BVP.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 VLE
- ↑ Jordan, David; Kiras, James D.; Lonsdale, David J.; Speller, Ian; Tuck, Christopher; Walton, C. Dale (2016). Understanding Modern Warfare (Second leid.). Cambridge University Press. p. 66. ISBN 978-1107134195.
- ↑ Mark, Joshua J. (2009-09-02). „War in Ancient Times“. World History Encyclopedia.
- ↑ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė (VLE)
- ↑ Lietuvos ginkluotosios pajėgos (VLE)
|
Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |