Sveikata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ Pagal LR Sveikatos sistemos įstatymą, „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.

Balandžio 7-ąją švenčiama Pasaulinė sveikatos diena. Spalio 10-ąją – Pasaulinė psichikos sveikatos diena.

Veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ingos Liutkevičienės ir Lietuvos gydytojų patarimų knyga (2000 m.)

Pagrindiniai veiksniai, teigiamai veikiantys sveikatą:

  • savalaikis visų ligų ir susirgimų gydymas;
  • judėjimas (darbas, sportas, vaikščiojimas – tiriant šiuolaikines medžiotojų-rinkėjų bendruomenes išaiškėjo, kad jose žmonės nueina apie 16 kilometrų per dieną);[1]
  • visavertė mityba.

Sveikatą žalojantys veiksniai, turintys įtakos įvairiems susirgimams (infekciniams, genetiniams, vėžiniams ir kt.):

  • netinkama mityba;
  • miego trūkumas – du trečdaliai išsivysčiusių šalių suaugusiųjų nepaiso Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų miegoti 8 valandas per naktį;[2]
  • aplinka, jos sąlygos ir daugelis kitų su ja susijusių veiksnių;
  • žalingų medžiagų, tokių kaip svaigalų (pvz., alkoholio), rūkalų (tabako), narkotikų ir kt. vartojimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis PSO apskaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų nepakankamo judėjimo ir prastos mitybos kasmet siekia apie 0,72 mlrd. eurų – tai sudaro beveik 10 proc. metinio valstybės biudžeto. Bent 10 proc. padidinus žmonių fizinį aktyvumą, tokia pat dalimi galima sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai. Į sveiką gyvenimo būdą investuotas euras skirtingose šalyse duoda 2,5–4,5 euro grąžą.[3]

PSO teigia, kad lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje. Lietuvoje 2016 metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio, kai tuo tarpu vidutiniškai Europoje – 10 litrų.[4] Anot PSO, per metus nuo tabako mirštančių žmonių skaičius nuo 4 mln. šio šimtmečio pradžioje išaugo iki dabartinių 7 milijonų. Tabakas tapo svarbiausia mirties, kurios galima išvengti, priežastimi pasaulyje.[5] Lietuvoje rūkančiųjų skaičius sumenko nuo 27 proc. 2012-aisiais iki 24 proc. 2014 m.[6]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas sveikata

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose