Pociai

Koordinatės: 55°30′47″š. pl. 21°31′59″r. ilg. / 55.513°š. pl. 21.533°r. ilg. / 55.513; 21.533 (Pociai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pociai
{{#if:
Pociai
Pociai
55°30′47″š. pl. 21°31′59″r. ilg. / 55.513°š. pl. 21.533°r. ilg. / 55.513; 21.533 (Pociai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Švėkšnos seniūnija
Gyventojų (2011) 0
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pociaĩ
Kilmininkas: Pocių̃
Naudininkas: Pociáms
Galininkas: Pociùs
Įnagininkas: Pociaĩs
Vietininkas: Pociuosè

Pociai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Švėkšnos, abipus kelio Švėkšna – Vilkyčiai, prie buvusios Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribos; teka upė Ašva (Veiviržo kairysis intakas) ir upelis Greižena (Ašvos dešinysis intakas); iš rytų prieina Bilviečio, iš pietų ir vakarų – Parubežio miškai; iš šiaurės ribojosi su Mataičių, iš pietryčių – su Jomantų kaimais.

Yra keturi veikiantys naftos gręžiniai, senosios kapinės, paminklinė lenta, skirta išnykusių Pocių, Mataičių, Uoksų ir Gailaičių kaimų atminimui (akmuo pastatytas 1980 m., lenta atidengta 1989 m.), stogastulpis (įrašyta 16 pavardžių; pastatytas 1991 m.), skirtas 19401948 m. Pocių, Mataičių, Uoksų, Gailaičių, kaimų gyventojams, nukentėjusių nuo okupacinių valdžių, atminti. Šiuo metu kaimo teritoriją sudaro žemės ūkio paskirties sklypai – dirbama žemė, šienaujamos pievos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pocių kaimas pradėtas vadinti nuo XVIII a. 4-ojo dešimtmečio. Prieš tai turėjo du vardus: Martinaičiai ir Pociai. Martinaičių kaimas minimas Švėkšnos dvaro inventoriuje: 1644 m. gyveno 5 -ios drevininkų šeimos, 1695 m. – 7-ios drevininkų šeimos. Pocių kaimas paminėtas pirmą kartą 1659 m. Švėkšnos bažnyčios krikšto registracijos knygoje, o 1735 m. pažymėtas J. F. Betgenat Prūsų Lietuvos žemėlapyje. Abu kaimo pavadinimai buvo kilę nuo gyventojo pavardės.

Iki I pasaulinio karo pradžios vakarinėje Pocių kaimo dalyje stovėjo carinės Rusijos pasieniečių užkarda (karo pradžioje pastatai sudegė; sovietmečiu toje vietoje buvo nedidelis žvyro karjeras, kuris apie 1985 m. apsodintas šaltalankiais). Pocių kaime XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigoje veikė daraktorinė mokykla.

Pocių akmuo ir stogastulpis
Pocių kaimo senosios kapinės

Iki 1939 m. Pocių kaime buvo 10 ūkininkų (turėjo po 21 ha žemės); jų sodybos buvo vienoje linijoje, palei Ašvos upės slėnio šlaitą; už kaimo į rytus ir į vakarus buvo Pocių kaimo užusienis, kuriame gyveno amatininkai: rytuose buvo 6 sodybos (iki 1 ha žemės); vakaruose – 1 sodyba (5 ha žemės). Nuo 1939 m. Pocių kaimo gyventojai pradėti kelti į vienkiemius (išsikėlė tik 4 ūkiai; sutrukdė sovietų okupacija, karas.). 1939 kovo – 1940 birželio Pocių kaime veikė Lietuvos Respublikos pasienio policijos postas.

Sovietmečiu Pocių kaime buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio „Ašvos“ skyriaus „Pocių“ brigada, penimų buliukų ferma, kalvė, pradinė mokykla (19401970); „Ašvos“ tarybinis ūkis augino lubinus, kukurūzus, dobilus, javus. 19631976 m. kartą savaitėje atvažiuodavo auto parduotuvė su būtiniausiais maisto produktais. 19761990 m. pietrytinėje Pocių kaimo pakraštyje buvo danielių (apie 50 vienetų) ir muflonų (apie 20 vienetų) aptvaras. 19771981 m., „Ašvos” tarybinio ūkio vadovų spaudžiami ir melioracijos skatinami, gyventojai iš kaimo išsikėlė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. Pocių kaime buvo 12 ūkių ir 77 gyventojai, 1975 m. – 12 ūkių ir 36 gyventojai (pensinio amžiaus 13, darbingo – 10, mokyklinio – 9, iki mokyklinio – 4).

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1975 m. 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
107 77 54 43 36 7 0 0 0


Pocių kaime gimė žinomos politikės Irenos Šiaulienės mama pedagogė Antanina Žiogaitė Ananevienė (19281993 Klaipėdoje).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. PociaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 877 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.