Gamyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Product’s lifecycle.svg

Gamyba – žaliavų ir kitokių medžiagų ar produktų perdirbimas į vartojimui ar pardavimui tinkamas medžiagas ar kitokius gaminius. Gamyboje paprastai naudojami įrankiai, nuo paprastų (pvz., plaktukas ar peilis) iki sudėtingų (programuojamos tekinimo staklės ar plieno valcavimo staklynas). Gamyba apima labai įvairią veiklą, pradedant maisto gaminimu, augalininkyste ar rankdarbiais ir baigiant aukštųjų technologijų reikalaujančiomis šakomis, kurios metu gaunami materialūs produktai.

Gamyba vyksta visose visuomenėse, nesvarbu kokia jų ekonominė sistema.

Gamybą dažnai skirsto į tam tikras kategorijas:

  • Žaliavų gavyba – žaliavų gavimas iš gamtos išteklių. Tai medžioklė, žvejyba, kalnakasyba, naftos gavyba ir kt.
  • „žaliavų auginimas“ – žaliavų gavimas auginant augalus, gyvūnus ar kitus organizmus, naudojant tokius gamtos išteklius kaip dirvožemis, oras, vanduo. Tai augalininkystė, gyvulininkystė, žuvininkystė, įvairios marikultūros, kultūrinė miškininkystė.
  • žaliavų perdirbimas – gamtinės žaliavos perdirbamos į medžiagas, tinkamas tolesnei pramoninei gamybai. Tai plastikų gamyba, naftos perdirbimas, metalurgija ir pan.
  • mašinų ir panašių įtaisų bei įrengimų gamyba. Jos metu iš medžiagų gaminami sudėtingi įrenginiai – automobilių pramonė, kompiuterių pramonė, aviacijos pramonė ir t. t.
  • atliekų perdirbimas – kitų pramonės šakų atliekų perdirbimas, iš atliekų gaunant žaliavas, kurios vėl grįžta į būvio ciklą.
  • energijos gavyba – paprastai tai elektros energijos gavyba įvairiose elektrinėse.

Kartais gamybai priskiriama ir:

  • paslaugų teikimas.
  • prekyba.
  • nematerialių vertybių kūrimas. Pvz., meninė ir mokslinė kūryba.

Gamyba ekonomikoje[taisyti | redaguoti kodą]

Gamyba laikoma pagrindine įmonės veiklos sritimi. Bendrąja prasme gamyba yra gerybių (produktų ir paslaugų) kūrimas pasitelkiant turimus išteklius. Išskiriamos trys pagrindinės gamybos veiksnių grupės:

  • Žemė: natūralus gamybos veiksnys, suformuotas gamtos ir nėra žmogaus veiklos rezultatas;
  • Darbas: žmogaus fiziniai ir protiniai sugebėjimai, kurie pritaikomi prekių ar paslaugų gamyboje;
  • Kapitalas: nekilnojamas turtas, technologijos, anksčiau pagamintos prekės, naudojamos naujoms prekėms gaminti.

Tarp gamybos veiksnių išlaidų ir pagaminto produkcijos kiekio vyrauja priklausomybė.

Įmonės svarbiausia užduotis yra pasirinkti optimaliausią gamybos veiksnių derinį ir gaminamos produkcijos kiekį, bei organizuoti gamybos procesą taip jog jis atneštu maksimaliausią galimą pelną.

Gamybos funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Gamybos funkcija užfiksuoja didžiausią produkcijos kiekį, kuris gali būti pagamintas esant tam tikroms gamybos veiksnių išlaidoms, todėl ji rodo alternatyvių technologiškai efektyvių gamybos metodų taikymo rezultatus arba kitaip tariant, gamybos funkcija aprašo atitinkamą technologinį lygį. Jam pasikeitus, maksimaliai pasidėjusi pasiekiama gamybos apimtis aprašoma nauja gamybos funkcija.

Kai gamybos veiksnių derinį sudaro darbo ir kapitalo išlaidos, tai gamybos funkcija yra: Q=f(L, K),

Gamybos funkcija naudojama gamybos tinkleliui nustatyti.

Bendrosios gamybos funkcijos savybės:

  • Didinant bet kurio vieno veiksnio išlaidas, kai kitos išlaidos yra pastovios, greitai pasiekiama gamybos apimties didinimo riba;
  • Egzistuoja naudojamų gamybos veiksnių substitucijos ir papildymo galimybė, nepakeitus gamybos apimties.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]