Angliavandenilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Angliavandenilis – organinis cheminis junginys, sudarytas tik iš dviejų cheminių elementų: anglies (simbolis: C) ir vandenilio (simbolis: H).

Benzeno (benzolo) modelis

Angliavandenilių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Angliavandeniliai skirstomi į tokias grupes:

  1. Sotieji angliavandeniliai (alkanai) yra paprasčiausi angliavandeniliai ir turi tik viengubus cheminius ryšius. Jie gali būti linijinės arba šakotos struktūros. Bendra sočiųjų angliavandenilių formulė yra CnH2n+2 (laikant, kad tai neciklinė struktūra). Jie sudaro didžiąją iš naftos gaminamų degalų dalį.
  2. Nesotieji angliavandeniliai turi vieną ar daugiau dvigubų ar trigubų ryšių tarp anglies atomų. Nesotieji angliavandeniliai su dvigubais ryšiais (C=C) vadinami alkenais ir žymimi formule CnH2n (laikant, kad tai neciklinė struktūra). Nesotieji angliavandeniliai su trigubais ryšiais (C≡C) vadinami alkinais ir žymimi formule CnH2n-2. Dvigubi ir trigubi anglies ryšiai hidrinimo reakcijos metu gali prijungti vandenilio atomus virsdami, atitinkamai, viengubais arba dvigubais.
  3. Cikloalkanai yra angliavandeniliai, turintys bent vieną anglies atomų žiedą, prie kurio yra prisijungę vandenilio atomai. Bendra cikloalkanų formulė yra CnH2n.
  4. Aromatiniai angliavandeniliai, taip pat vadinami arenais, yra angliavandeniliai, turintys bent vieną aromatinę grupę. Dažniausiai aromatiniuose angliavandeniliuose pasitaikanti aromatinė grupė yra benzeno žiedai. Aromatinės grupės yra nesočiosios.

Angliavandeniliai gali būti dujos (pvz., metanas ir propanas), skysčiai (pvz., heksanas ir benzinas), vaškai ar kietos medžiagos (pvz., parafinas ir naftalenas) arba polimerai (pvz., polietilenas, polipropilenas ir polistirolas).

Angliavandenilių pavyzdžiai:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]