Bitumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kvinslendo universiteto eksperimentas, demonstruojantis bitumo klampumą

Bitumas (lot. bitumen 'kalnų derva') – amorfinė degi medžiaga, įvairių organinių junginių (sočiųjų aromatinių angliavandenių ir naftenų) mišinys. Bitume yra asfaltenų, asfaltogeninių rūgščių, minkštėja ~40 °C temperatūroje.

Bitumai skirstomas į natūralius ir dirbtinius:

  • Natūralūs:
    • Naftidai – naftos dariniai (maltos, asfaltas, asfaltitai, keritas, ozokeritas).
    • Naftoidai – genetiškai su nafta nesusiję dariniai, fizinėm ir cheminėm savybėm panašūs į natfidus.
  • Dirbtiniai – gaunami oksiduojant ir distiliuojant naftos, degiųjų skalūnų ir akmens anglies perdirbimo produktų likučius.

Iš kietųjų bitumų gaminamos ritininės stogų dangos (ruberoidas, klijavimo mastikos). Iš pusiau kietų gaminamos hidroizoliacinės ir termoizoliacinės medžiagos, asfaltbetonis, relinas. Skystieji bitumai dedami į asfaltą.

Alternatyvos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi bitumai yra toksiški bei jų gamyba gali prisidėti prie globalinio atšilimo, bitumai kartais keičiami netoksiškomis alternatyvomis. Tokios medžiagos gaminamos iš atsinaujinančių resursų – cukraus, ryžių, kukurūzų, taip pat iš atliekų. Tokie bitumai gali būti pagaminti šviesesni, todėl juos naudojant kelių tiesimui, šviesesnė kelio danga mažiau įšyla.