Ablinga
 |
||
|---|---|---|
  Ablinga
|
||
| Koordinatės | 55°43′59″š. pl. 21°42′00″r. ilg. / 55.733°š. pl. 21.700°r. ilg.Koordinatės: 55°43′59″š. pl. 21°42′00″r. ilg. / 55.733°š. pl. 21.700°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis |
|
| Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Endriejavo seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 7 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
AblingaVikiteka | |
.JPG)
Ablinga – kaimas Klaipėdos rajono šiaurės vakarinėje dalyje, 4 km nuo Endriejavo, pakeliui į Kulius.
Yra Ablingos memorialinis ansamblis (nuo 1972 m.). Prie kaimo yra Ablingos geomorfologinis draustinis. Naftos telkinys.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.JPG)
Minima nuo XIV a. 1630 m. užrašyta Salantų klebonijai, 1842 m. Rusijos valdžios atimta iš bažnyčios, valstiečiai paversti valstybiniais. 1938 m. dalis gyventojų išsikėlė į vienkiemius.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 m. Ablingoje įsikūrė Raudonosios armijos 295-asis statybos batalionas.
TSRS-Vokietijos karo pradžioje Ablinga įėjo į vokiečių kariuomenės 291 pėstininkų divizijos 505-ojo pulko puolimo ruožą. 1941 m. birželio 23 d. vokiečių kariai-fašistai trijose vietose sušaudė 42 kaimo žmones: 33 Ablingos, iš jų 20 vyrų ir 13 moterų, 6 Žvaginių kaimo vyrus, bei 2 vyrus ir 1 moterį, atvykusius iš kitur. Pretekstas žudyti gyventojus – sovietų kariai apšaudė vokiečių dviratininkų būrį, keli jų buvo nukauti. Vokiečiai kai kurių gyventojų namuose rado ginklų. Be to, vokiečių žvalgybos duomenimis, kai kurie gyventojai palaikę ryšius su sovietų kariais, teikę jiems pagalbą. Sušaudę žmones vokiečiai kaimą sudegino. Gyvi liko 20 gyventojų.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XX a. tarpukaris | Kretingos apskritis |
| po 1950 m. | Klaipėdos rajonas |
| nuo 1995 m. | Endriejavo seniūnija |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo vardas tikriausiai kuršiškas, kadangi jų vietovardžiams būdinga priesaga -ng-.
Memorialinis ansamblis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1972 m. ant Žvaginių piliakalnio vakarinio šlaito pastatytas Ablingos memorialinis ansamblis – 30 ąžuolo skulptūrų. Autoriai – 25 Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, medžio drožėjai ir kalviai.
Stulpo pavidalo, 5–8 m aukščio paminklai su reljefinėmis žmonių figūromis, siužetinėmis scenomis, simboliais, įrašais, sugrupuoti pagal tematiką, stilistiką. Grupės išdėstytos laisvai. Skulptūrinės kompozicijos tradicinio liaudiško stiliaus, atskleidžia gyvenimo geismą, neapykantą prievartai. Tai pirmasis Lietuvoje kolektyviai sukurtas monumentaliosios liaudies skulptūrų paminklas. 1984–1993 m. veikė Ablingos memorialinis muziejus.
1985 m. A. Šiaulyčio pastangomis netoli piliakalnio atstatytas Ablingos Dievo Motinos lurdas.[2]
Ansamblyje yra piršlio skulptūra (nelaimės dieną turėjo vykti vestuvės), baigiamoji skulptūra „Naujoji Ablinga“, stovi skulptūros gyventojams atminti:
| Dedikacija atminimui | Liaudies meistrai |
| Juozo, Marcelės, Antano Luožių | J. Lukauskas |
| Antano Rimkaus | J. Gineitis |
| Povilo Žebrausko šeimai | A. Bagdonas |
| Stasiui Varpiotui | L. Butkus |
| Vincui Rimkui | A. Viluckis |
| Antanui Sauseriui ir Petrui Šakiniui | R. Pamparas |
| Stefos Baltuonytės | I. Užkurnis |
| Kazio Barbšio | I. Užkurnis |
| Juozui Žebrauskui | I. Užkurnis |
| Jonui, Eugenijai, Antanui ir Juozui Šiaulyčiams | J. Paulauskas |
| Visų žuvusiųjų | V. Majoras |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
||||||||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur. | 1984 m.[5] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 87 | 95 | 57 | 20 | 8 | 3 | 7 | ||
|
||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Aleksandras Indriulaitis, Rimantas Zizas. Ablinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 25 psl.
- ↑ Ablinga. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 10 psl.
- ↑ Ablinga. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 19 psl.
- ↑ Ablinga. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 10 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ablingos ašaros: atsiminimai (sud. Alfonsas Šiaulytis). – Klaipėda: Žemaitijos spauda, 2009. – 76 p. – ISBN 978-9955-839-08-8
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ablinga: paminklas tragiškoms aukoms atminti // Už laisvę, 2007-06-15, Nr.1 (8)
- Abelina. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 5 psl. (lenk.)
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
KULIAI – 8 km | |
|||||||||
| Žadeikiai – 2 km |
|
||||||||||
| ENDRIEJAVAS – 4 km | |||||||||||
