Mityba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mityba – organizmo veiklos sritis, apimanti apsirūpinimą maisto medžiagomis, pradedant maisto paieška ir/ar medžiokle, jo kramtymą ir rijimą, virškinimą ir įsisavinimą. Žmogaus atveju į mitybą įeina ir maisto produktų paruošimas valgymui, patiekalų gamyba.

Žmogaus organizmui reikalingas subalansuotas maistas, paprastai pakankamai įvairus. Pagrindinės maisto medžiagos yra baltymai, angliavandeniai bei riebalai, kurie, norint užtikrinti gerą sveikatą, turi būti vartojami tam tikromis proporcijomis. Šios proporcijos priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo: aktyvesnis gyvenimo būdas reiškia didesnį energijos sunaudojimą ir didesnį jos poreikį.

Teisinga mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbu užtikrinti, kad valgomas įvairus maistas, siekiant išlaikyti žmogui rekomenduojamą santykį:

  • Bent 40 % angliavandenių
  • Apie 30 % baltymų
  • Ne daugiau nei 30 % riebalų

Sveikai mitybai reikia ne tik šių medžiagų bet ir per maistą ar maisto papildus gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Per dieną suvartojamo maisto kiekis, išreiškiamas kilokalorijomis (kcal) arba kilodžauliais (kJ), priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties ir gyvenimo būdo.

Angliavandenių šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Angliavandeniai yra svarbus energijos šaltinis organizmui. Daug angliavandenių yra duonoje, bulvėse, grūdinėse kultūrose, makaronuose. Mažiau apdirbti produktai maistine prasme yra vertingesni.

Baltymų šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa ir žuvis. Paukštiena laikoma sveikesnė už gyvulių mėsą, nes joje yra mažiau riebalų. Kiaušiniai, vaisiai, riešutai, pupelės, žirniai ir pan. taip pat yra baltymų šaltiniai, jie yra ypatingai svarbi vegetarų ar veganų maisto dalis.

Riebalų šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Riebalai, kaip ir baltymai yra būtini žmogaus funkcionavimui. Jie taip pat yra energijos šaltinis bei „statybinė medžiaga“ ląstelėms. Vyrauja klaidinga nuomonė, teigianti, kad sotieji riebalai sukelia daugelį ligų. Svarbiausia yra vengti hidratuotų riebalų (dažniausiai pasitaiko keptuose produktuose). Riebalų yra daug „raudonoje“ mėsoje, svieste, kai kuriuose sūriuose, kai kuriuose leduose, daugelyje konditerijos gaminių. Pienas ir jo produktai gali taip pat turėti didelį riebalų kiekį, tačiau jie yra ir vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis.

Vitaminai ir mineralinės medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Šių maistinių medžiagų organizmas gauna iš šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, pupų, mėsos, žuvies. Subalansuotas maistas teikia visus organizmui reikalingus vitaminus bei mineralines medžiagas, tačiau kai kuriais atvejais (pvz., nėštumo metu) gali prireikti papildomų vitaminų ar maisto papildų.

Mityba ir sveikata[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusi su jo mityba. Netinkama mityba gali sukelti ar įtakoti trumpalaikius sutrikimus, ilgalaikius susirgimus, kai kuriais atvejais užsibaigiančiais pirmalaike mirtimi.

Dėl nesubalansuotos mitybos kyla įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai, pvz., hemorojus, vidurių užkietėjimas. Sveika mityba laikoma vėžinių susirgimų profilaktine priemone.

Tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas organizme gali sukelti įvairias ligas (pvz., vitamino C trūkumas – skorbutą, geležies trūkumas – mažakraujystę). Kai kurių vitaminų perdozavimas, galimas vartojant vitaminus papildomai, gali sukelti laikinus virškinimo sutrikimus. Vitamino A itin daug turinčios baltųjų lokių ir ruonių kepenys yra nuodingos, nes jas valgant apsinuodijama vitaminu A, yra pasitaikę ir mirtinų apsinuodijimų.

Pusiausvyros nebuvimas tarp organizmo su maistu įgyjamos ir veikloje sunaudojamos energijos yra žalingas organizmui. Maistinių medžiagų trūkumas (badaujant arba valgant neįvairų maistą) gali baigtis sunkiomis ligomis. Maistinių medžiagų perteklius kaupiamas organizme riebalų pavidale ir sukelia nutukimą. Nutukimo sukeltos komplikacijos kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausių mirties priežasčių (pvz., JAV yra antroji mirties priežastis po rūkymo sukeltų ligų).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]