Venesueliečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Venesueliečiai
Tradicinio šokio ir muzikos joropo atlikėjai iš Laros valstijos
Tradicinio šokio ir muzikos joropo atlikėjai iš Laros valstijos
Gyventojų skaičius ~35 mln.
Populiacija šalyse Venesuelos vėliava Venesuela: 33 mln.
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,25–0,5 mln.
Kolumbijos vėliava Kolumbija: 0,25 mln.
Ispanijos vėliava Ispanija: 0,2 mln.
Portugalijos vėliava Portugalija: 0,1 mln.
Kalba (-os) ispanų
Religijos krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), afrikietiški tikėjimai ir kt.
Giminingos etninės grupės ispanai, baskai, indėnai (ypač aravakai, karibai), juodaodžiai (mandinkai, bantai); kiti lotynoamerikiečiai (ypač kolumbiečiai, ekvadoriečiai, panamiečiai)
Commons-logo.svg Vikiteka: VenesueliečiaiVikiteka

Venesueliečiai (isp. Venezolanos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Venesueloje. Populiacija – apie 35 mln. žmonių, iš jų didžioji dauguma gyvena Venesueloje, kiti – išeivijoje JAV, Kolumbijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitur. Šneka savita ispanų kalbos šnekta. Apie 80 % venesueliečių yra maišytos kilmės (metisai, mulatai, sambo), 15 % – kreolai, 5 % – juodaodžiai. Dauguma tikinčiųjų Romos katalikai, yra protestantų (anglikonų, reformatų), mormonų, santerijos išpažinėjų.

Venesueliečiai klostėsi maišantis kolonizatorių europiečių (ispanų, baskų) palikuonims su vietos indėnais (karibais, aravakais ir kt.) bei vergijai atgabentais afrikiečiais. Šiuolaikinė tauta susidarė XX a. Juodaodžiai ir mulatai daugiausia gyvena Karibų jūros pakrantės srityse ir Marakaibo žemumoje, metisai – kalnuotoje šiaurės vakarinėje pusėje, sambo – Ljanosų lygumose. XIX–XX a. į šalį atvyko nemažai italų, vokiečių, portugalų.

Dauguma venesueliečių dirba pramonėje ir paslaugų srityje, dalis – žemės ūkyje. Dauguma stambiųjų pramonininkų, verslininkų, žemvaldžių, viduriniosios klasės yra europietiškos ir kreoliškos kilmės. Dauguma valstietijos (smulkūs ūkininkai, samdomi darbininkai, žemės nuomininkai, gyvulių augintojai) yra metisai ir sambo. Jie taip pat išvystę amatus – demblių, sombrerų pynimą, audimą, odos išdirbimą, puodininkystę ir kt.

Valstiečių tradicinis rūbas – balti medvilniniai marškiniai ir kelnės, šiaudinis arba žolių sombreras, pinti sandalai; moterų – plačios ilgos suknios, kartais skara ant sombrero.

Venesueliečių virtuvei būdingi patiekalai iš kukurūzų: blyneliai arepos (arepa), košė masamora (mazamorra), pakeptų kukurūzų miltų patiekalas aljaka, alkoholinis kukurūzų gėrimas čiča (chicha), jautienos ir daržovių sriuba sankočas (sancocho) ir kt.

Venesueliečių folklore, švenčių, religinėse tradicijose persipynę ispaniški, indėniški ir afrikietiški motyvai. Dažni karnavalai, šeimynininės šventės ternera. Mėgiamos pramogos – bulių kautynės, gaidžių peštynės, beisbolas, futbolas, žirgų lenktynės, muzika, šokiai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Венесуэльцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.