Madridas

Madridas isp. Madrid

„Gran Vía“ gatvė (2010 m.)

Madridas 40°24′0″ š. pl. 3°41′0″ v. ilg. / 40.40000°š. pl. 3.68333°r. ilg. / 40.40000; 3.68333 (Madridas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Ispanija
Regionas	Madrido regionas
Provincija	Madrido provincija

Įkūrimo data	IX a.
Meras	Manuela Carmena

Gyventojų (2017)	3 182 981
Plotas	607 km²
Tankumas (2017)	5 244 žm./km²

Vikiteka	Madridas

Kirčiavimas	Madrìdas

Madridas (isp. Madrid) – Ispanijos sostinė, esanti šalies centre prie Mansanareso upės. Madrido autonominio regiono ir provincijos centras. 3,18 mln. gyventojų (2017; su priemiesčiais 6,31 mln. gyventojų ^[1]. Tai didžiausias Ispanijos miestas, antras pagal dydį Europos Sąjungos ir šeštas pagal dydį Europos žemyno miestas.

Madridas didelis administracinis ir ekonominis centras, susisiekimo mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Pagaminama apie 10 proc. visos Ispanijos produkcijos. Gaminamos mašinos, elektrotechnika, išvystyta cheminė-farmacinė, lengvoji, poligrafinė, cemento, maisto pramonė. Yra metropolitenas, nuo 1508 m. veikia universitetas. Yra nacionalinė ir universiteto bibliotekos, Ispanijos karališkoji akademija. Daug muziejų (Prado, valstybinis archeologijos, Armerija ir kt.), bažnyčių.

Mieste įsikūrusios šių tarptautinių organizacijų būstinės: JT Pasaulio turizmo organizacijos, Iberijos-Amerikos generalinio sekretariato (SEGIB) ir Iberijos-Amerikos šalių organizacijos (OEI). Taip pat Madride įsikūrusios ispanų kalbos ir kultūros plėtra visame pasaulyje užsiimančios e Karališkoji ispanų kalbos akademija ir Servanteso institutas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors miesto teritorijoje žmonės gyveno nuo priešistorinių laikų^[2]^[3], čia buvo rasta keltų genties karpetanų gyvenvietės ir romėnų vilų^[4] liekanos, pirmieji išlikę rašytiniai duomenys apie miestą iš IX amžiaus, kai Umajado emyras Mohamedas I įsakė čia pastatyti nedidelius rūmus. Rūmai pastatyti šalia Mansanareso upės, kurią musulmonai maurai pavadino Madžritu (Majrit, paminėtas 932 m.), kas reiškia „vandens šaltinis“. Iš šio pavadinimo kilo ir miesto vardas. Aplink rūmus pastatyta nedidelė tvirtovė (al-Mudaina). Tvirtovę 1085 m. užėmė Alfonsas VI, verždamasis Toledo link. XIV–XV a. buvo Kastilijos karalių rezidencija, nuo 1561 m. – Ispanijos sostinė.

1823 m. gegužės 24 d. į miestą įsiveržė prancūzų kariuomenė - vadinamieji šimtas tūkstančių šv. Liudviko sūnų (isp. Los Cien Mil Hijos de San Luis), pakviesti įsikišti ir atkurti Ferdinando absoliutizmą po to, kai šis buvo atšauktas per 1820-1823 m. trukusį vadinamąjį liberalųjį trijų metų laikotarpį.^[5] Kitaip nei kitose Europos sostinėse, XIX a. pirmoje pusėje Madride su vėlavusia pramonės raida vieninteliai pastebimi didmiesčio kultūros elementai buvo pirkliai.^[6] 1836 m. į Madridą perkeltas Alkalos de Enareso universitetas, tapęs Centriniu universitetu.^[7]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų skaičius Madride nuosekliai augo nuo XVI a. ir stabilizavosi apie XX a. aštuntąjį dešimtmetį. Po to iki XX a. dešimtojo dešimtmečio gyventojų skaičius mažėjo, o XXI a. – vėl išaugo dėl imigracijos ir ekonomikos augimo. Gausiausia migrantų grupė – venesueliečiai.

Anot 2019 m. Sociologinių tyrimų centro atliktos apklausos, 20,7 % miestiečių buvo praktikuojantys katalikai, 45,8 % – nepraktikuojantys katalikai, 3,8 % – kitų religijų tikintieji, 11,1 % – agnostikai, 3,6 % – abejingi religijoms, 12,8 % – ateistai. Likusieji 2,1 % religinių įsitikinimų neįvardino.^[8]