Latviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Latvis)
Jump to navigation Jump to search
Latviai
Latvian song festival by Dainis Matisons, 2008.jpg
Gyventojų skaičius 1 530 000
Populiacija šalyse Flag of Latvia.svg Latvija:
   1 229 067 (2014)[1]

Flag of the United Kingdom.svg Jungtinė Karalystė:
   102 000 (2014)[2][3]
Flag of the United States.svg JAV:
   96 070–102 000 (2009)[4]
Flag of Canada.svg Kanada:
   27 870[5]
Flag of Germany.svg Vokietija:
   27 752 (2014)[6]
Flag of Brazil.svg Brazilija:
   25 000 (2002)[7][8][9]
Flag of Ireland.svg Airija:
   20 593 (2011)[10]
Flag of Australia.svg Australija:
   20 509 (2016)[11]
Flag of Russia.svg Rusija:
   20 068(2010)[12]
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija:
   20 000 (2004)[13]
Flag of Norway.svg Norvegija:
   8 077 (2013)[14]
Ukrainos vėliava Ukraina:
  5 079 (2001)[15]
Flag of Sweden.svg Švedija:
   4 116 (2009)[16]
Danijos vėliava Danija:
  3 799 (2012)[17]
Ispanijos vėliava Ispanija:
  3 711 (2011)[18]
Italijos vėliava Italija:
   2 689 (2014)[19]
Suomijos vėliava Suomija:
  2 624 (2018)[20]
Flag of France.svg Prancūzija:
   2 602 (2016)[21][22]
Lietuvos vėliava Lietuva:
   2 300 (2012)[23]
Estijos vėliava Estija:
  2 478 (2018)[24]
Baltarusijos vėliava Baltarusija:
  1 549 (2009)
Nyderlandų vėliava Nyderlandai:
   1 400 (2002)[25]
Kazachstano vėliava Kazachstanas:
   1 123 (2009)[26]
Flag of Venezuela.svg Venesuela:
   300 [27]
Flag of Georgia.svg Gruzija:
   200
Flag of Argentina.svg Argentina:
   200
Flag of Chile.svg Čilė:
   100

Kalba (-os) latvių
Religijos liuteronybė, katalikybė
Giminingos etninės grupės lietuviai

Latviai (latv. latvieši) – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba. Latviai save vadina dviem vardais: kasdieniniu priesaginiu latvieši ir poetiniu latvji, kuris, kaip spėjama, galėjo kilti iš upės pavadinimo Latve ar Latva, neva tekėjusia per dabartinę Rytų Latviją.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltų gentys XII amžiuje
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Stilius, esamasis laikas, neutralumas
Jei galite, sutvarkykite.

Štai keletas svarbių, o tais laikais dabartinėje Latvijoje gyvenusioms gentims skaudžių įvykių:

Šioje teritorijoje dėl Kalavijuočių (nuo 1237 m. – Livonijos kryžiuočių) ordino pradėtos įvairių genčių priespaudos ir perkėlimo į kitas teritorijas lyviai, sėliai, žiemgaliai, kuršiai ilgainiui perėmė latgalių kalba šnekėjusios genties kalbą. Latgaliai buvo didžiausia ir mažiausiai per karus nukentėjusi gentis, nes jie mažiausiai priešinosi. Manoma, kad XIV a. latgaliai kėlėsi ar buvo keliami į ištuštėjusias nuo karų kitų genčių teritorijas ir taip davė pradžią latvių tautybės ir latvių kalbos susidarymui.

Latviai ir lietuviai yra vieninteliai išlikę baltų ir baltų kalbų atstovai. Latviai turi daug ko bendra tiek su lietuviais, tiek su estais. Su lietuviais latvius sieja bendra etninė ir kalbinė kilmė, nuo 1561 m. bendra istorija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikoje, vėliau – Rusijos imperijoje, o XX a. – Sovietų Sąjungoje. Su estais latvius jungia Livonijos laikotarpis bei Vidžemės ir Pietų Estijos bendra istorija po Livonijos subyrėjimo, taip pat liuteronų tikyba, vyraujanti didesnėje Latvijos teritorijoje (išskyrus Latgalą). Latvių kalboje daug skolinių iš lyvių ar kitų finougrų kalbų, gautų per artimus kontaktus, kurie truko kelis tūkstantmečius.

Latviai yra laikomi santūriais šiauriečiais. Tokius juos suformavo istorinė, kultūrinė ir religinė įtaka, perimta iš vokiečių ir skandinavų (švedų), didžiulę įtaką latviams padariusi Latvijos teritorijoje gyvenusi finų tauta lyviai, o Rytų Latvija (Latgala) patyrė stiprią lietuvių, lenkų ir rusų kultūrinę bei kalbinę įtaką. Dauguma latvių yra liuteronų tikėjimo, nedidelė dalis yra pravoslavai, o Latgalos gyventojų dauguma yra katalikai.

Emigracijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak statistikos, 2011 m. sausio 1 d. Latvijoje latvių gyveno 1 284 194, arba 62,1 % visų Latvijos gyventojų. Nemažai latvių gyvena emigracijoje. Tai antrojo pasaulinio karo bei Sovietų okupacijos pabėgėlių palikuonys, taip pat sovietiniai tremtiniai. Daugiausia latvių už šalies ribų gyvena:

Kitose šalyse latvių gyvena mažiau, bet nuo 2004 m. gegužės 1 d. Latvijai tapus ES nare, dalis latvių nuolat išvyksta į ES šalis ir ten papildo jau iš seniau gyvenančius tautiečius, tad pateiktoji statistika dėl padidėjusio gyventojų mobilumo nėra tiksli.

Lietuvoje gyvena apie 3000 latvių; dauguma jų susitelkę Lietuvos šiaurės vakaruose nuo Šventosios iki Biržų, taip pat didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Latviai (išeiviai iš Kuršo) buvo apgyvenę Kuršių neriją.

Mažą latvių procentą pokario Latvijoje lėmė didelė emigracija II pasaulinio karo pabaigoje ir kolonijinė bei asimiliacinė Sovietų Sąjungos politika, latvių trėmimai į tolimus Sovietų Sąjungos regionus. Daugiau žr. Latvijos istorija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „ISG08. Latviešu skaits Latvijā un Rīgā gada sākumā“. Data.csb.gov.lv. Nuoroda tikrinta 2017-08-02. 
  2. Population by country of birth and nationality, Annual Population Survey, Office of National Statistics, 2014] Archyvuota kopija August 28, 2010, iš Wayback Machine projekto.
  3. BNS. „TVNET :: Ārvalstīs - Lielbritānijā pašlaik dzīvo 39 tūkstoši viesstrādnieku no Latvijas“. Tvnet.lv. Nuoroda tikrinta 2011-12-03. 
  4. „Detailed Tables - American FactFinder“. Factfinder.census.gov. Suarchyvuotas originalas 2011-11-09. Nuoroda tikrinta 2011-12-03. 
  5. contenu, English name of the content author / Nom en anglais de l'auteur du. „English title / Titre en anglais“. 12.statcan.gc.ca. Nuoroda tikrinta 2 August 2017. 
  6. „Federal Statistical Office - Foreign population by average-age and average duration of residence“. Destatis.de. 2008-10-20. Nuoroda tikrinta 2012-01-23. 
  7. „Um atalho para a Europa“. Epoca. Editora Globo S.A. 24 June 2002. Suarchyvuotas originalas 21 August 2012. 
  8. „Brazilian Embassy in Stockholm“. Brazilianembassy.se. Suarchyvuotas originalas 4 January 2007. Nuoroda tikrinta 2 August 2017. 
  9. „A Millenarian Migration: Varpa“. Lituanus.org. Nuoroda tikrinta 2 August 2017. 
  10. „CSO Emigration“ (PDF). Census Office Ireland. Nuoroda tikrinta January 29, 2013. 
  11. ABS. „ABS Statistics“. Stat.data.abs.gov.au. Nuoroda tikrinta 2 August 2017. 
  12. Russians#cite_note-gks-1; [1]
  13. [2] Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
  14. „12 prosent av befolkningen er innvandrere“. Ssb.no. Nuoroda tikrinta 2 August 2017. 
  15. „State statistics committee of Ukraine - National composition of population, 2001 census“. 2001.ukrcensus.gov.ua (Ukrainian). p. 3. Nuoroda tikrinta 2017-08-02. 
  16. „Tabeller över Sveriges befolkning 2009“ (PDF). Scb.se. Nuoroda tikrinta 2017-08-02. 
  17. „StatBank Denmark“. Statbank.dk. Nuoroda tikrinta 2 August 2017. 
  18. „Población extranjera por sexo, edad (grupos quinquenales) y país de nacionalidad“. Ine.es. Nuoroda tikrinta 2 August 2017. 
  19. „Statistiche demografiche ISTAT“. Demo.istat.it. Nuoroda tikrinta 2015-06-28. 
  20. „Language by sex, by region and municipality in 1990 to 2017“. Pxweb2.stat.fi. Nuoroda tikrinta 2011-12-03. [neveikianti nuoroda]
  21. https://www.diplomatie.gouv.fr/fr/dossiers-pays/lettonie/presentation-de-la-lettonie/
  22. [3] Archyvuota kopija December 21, 2011, iš Wayback Machine projekto.
  23. „Gyventojų skaičius metų pradžioje. Požymiai: tautybė - Rodiklių duomenų bazėje“. Db1.stat.gov.lt. Suarchyvuotas originalas 2012-09-06. Nuoroda tikrinta 2011-12-03. 
  24. „Population by ethnic nationality“. Statistics Estonia. Nuoroda tikrinta 30 March 2016. 
  25. „Demografie van de allochtonen in Nederland“ (PDF). Cbs.nl. Nuoroda tikrinta 2017-08-02. 
  26. Ethnic composition, religion and language skills in the Republic of Kazakhstan Archyvuota kopija 2011-07-23 iš Wayback Machine projekto.
  27. Latvijas Republikas un Venecuēlas Bolivāra Republikas attiecības

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]