Finougrų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Finougrų
Paplitimas: Rytų Europa
Kalbų skaičius: 22
Kilmė:

Uralo
>Finougrų

ISO 639-2:

fiu

Uralic-Yukaghir.png
Klasifikacija: ugrų, finų: (permių, Baltijos finų, Volgos finų, samių)

Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų pošeimiui. Finougrų kalboms priklauso estų, suomių ir vengrų ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos Europos kalbų, finougrų kalbos nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi linksnių gausa, veiksmažodžiai ir vardažodžiai kaitomi agliunacijos būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, gana reti prielinksniai ir polinksniai: pvz., lietuviški prielinksniniai junginiai „prie stalo“, „po stalu“, „ant stalo“, „už stalo“ daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai „jis“, „ji“ – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., suomiškai hän, estiškai tema, vengriškai ő.

Baltijos finų kalbų medis

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Uralo kalbų, Finougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos[1]:

Ugrų kalbų pogrupis

Finų kalbų pogrupis

Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę.

Bendrasis žodynas[taisyti | redaguoti kodą]

Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 – su medžiokle, 31 – su darbo įrankais, 26 – su statyba, 18 – su klimatu, 17 – su augalais, 12 – su šiaurės elniais, 11 – su drabužiais, 11 – su tikyba, 4 – su bendruomene, ir tik 3 – su prekyba.


Skaitvardžių pavadinimai finougrų kalbose[taisyti | redaguoti kodą]

Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai „septyni“ („seitsemän, seitse, seis'“), „šimtas“ ir „tūkstantis“ yra panašios kilmės kaip indoeuropiečių kalbose.

Suomių Estų Lyvių Votų Vepsų Karelų Šiaurės samių Skolto samių Marių Erzių-
mordvių
Mokšų-
mordvių
Komių Udmurtų Mansių Chantų Vengrų
1 yksi üks ikš ühsi üs yksi okta õhtt икте вейке фкя öтик одык аква ит egy
2 kaksi kaks kakš kahsi kaks kakši guokte kue´htt коктыт кавто кафта кык кык китыг катын kettő
3 kolme kolm kuolm kõlmõ kuome kolmi golbma koumm кумыт колмо колма куим куин хурум хутым három
4 neljä neli nēļa nellä nell nellä njeallje nellj нылыт ниле ниле нёль ниль нила няты négy
5 viisi viis vīž viiz viž viisi vihtta vitt визыт ветесь вете вит вить ат вет öt
6 kuusi kuus kūž kuuz kuz kuuši guhtta kutt кудыт кото кота квайт куать хот хут hat
7 seitsemän seitse seis seitsee seiččeme šeiččemen čieža čiččâm шымыт сисем сисем сизим сизьым сат тапыт hét
8 kahdeksan kaheksa kōdõks kahõsaa kahesa kahekšan gavcci kääu´c кандаше кавксо кафкса кöкъямыс тямыз нёллов нювты nyolc
9 yhdeksän üheksa īdõks ühesää ühesa yhekšän ovcci ååu´c индеше вейксэ вейхкса öкмыс укмыс онтэллов йиряң kilenc
10 kymmenen kümme kim čümmee kümne kymmenen logi lååi лу кемень кемонь дас дас лов яң tíz
100 sata sada sada sadā sata sata čuođi čue´đ шÿдö сядо сяжа се сю сат сот száz
1.000 tuhat tuhat tūontõ tuhat tuhat tuhat duhát dohat тÿжем тёжа тёжянь сюрс сюрс сотэр ezer


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Finno-Ugric languages. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.