Pereiti prie turinio

Besivystanti šalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
  Išsivysčiusios šalys
  Besivystančios šalys (labiau pažengusios)
  Besivystančios šalys (mažiausiai pažengusios)
TVF ir JTO klasifikacija

Besivystanti šalis – valstybė, kuri dėl savo ekonominio, socialinio ir politinio išsivystymo yra palyginti žemesnėje stadijoje negu išsivysčiusios šalys. Tokia valstybė šnekamojoje kasdienėje kalboje laikoma skurdžia. Priskyrimas priklauso nuo išsivystymo kriterijaus pasirinkimo. Besivystančių šalių grupei priskiriama apie 120 valstybių, kurios negali būti apibūdintos kaip išsivysčiusios arba pereinamosios ekonomikos šalys. Jose gyvena apie 80 % pasaulio gyventojų.

Terminas „Besivystanti šalis“ yra palyginti neutralus ir neturintis vertinančio atspalvio. Nepaisant daugybės bandymų, visuotinio ir vieningo apibrėžimo šiai sąvokai dar nėra. Besivystančioms šalims padėti yra skirta ištisa veiklos sritis – vystomasis bendradarbiavimas.

Buityje ir net žiniasklaidoje yra paplitę tokie sąvokos sinonimai, kaip „trečiojo pasaulio šalys“, „trečiasis pasaulis“, „trečiosios šalys“, „vargingiausios šalys“ arba „skurstančios šalys“ ir pan. Tokie terminai yra ginčytini ir bent jau specialistų netoleruojami. Jungtinių tautų organizacijos 1949 m. paskelbtoje programoje buvo terminas „neišsivysčiusios šalys“, tačiau pastarųjų gyventojams jis pasirodė esąs įžeidžiantis ir todėl nei JTO, nei Pasaulio bankas tokių terminų nebenaudoja.

Sąvoka „Trečiasis pasaulis“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Neprisijungusiųjų valstybių judėjimo nariai (tamsiai mėlyna) ir stebėtojai (žydra)

Terminas „Trečiasis pasaulis“ atsirado XX a. 6-ajame dešimtmetyje ir pradžioje turėjo ryškų politinį atspalvį. Anuomet šitaip buvo vadinamos šalys, kurios šaltojo karo metais neprisijungė nei prie Tarybų Sąjungos vadovaujamo komunistinio Rytų bloko, nei prie Vakarų valstybių su Jungtinių Amerikos Valstijų priešaky. Pačios trečiojo pasaulio šalys priėmė šią sąvoką per „neprisijungusiųjų“ šalių organizaciją, kuriai ilgą laiką vadovavo Jugoslavija, Indonezija ir Egiptas.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje, besibaigiant įtampai tarp Rytų ir Vakarų, imta reikalauti atsisakyti šios sąvokos, o 1992 m. vokiečių politologas Ulrichas Menzelis išleido knygą „Trečiojo pasaulio pabaiga“, kurioje paskelbė tezę, kad „antrasis pasaulis dingo, todėl nebegali būti ir trečiojo pasaulio“. Oficialios institucijos ir specialistai nebenaudoja sąvokos „trečiasis pasaulis“, tačiau iš kasdienės šnekamosios kalbos ji dar nėra išnykusi.

Besivystančioms šalims būdingi požymiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio valstybių priskyrimas besivystančioms šalims susilaukia kritikos, tačiau įvairūs autoriai įžvelgia besivystančioms šalims būdingų bendrų požymių: ekonominių, ekologinių, demografinių, gyventojų sveikatos rodiklių, sociokultūrinių ir politinių bendrumų.

Ekonominiai požymiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemiausių pajamų šalys (Pajamos 1 gyventojui – mažiau negu 745 JAV dolerių per metus), Šaltinis: Pasaulio bankas, 2001 m.

Daugeliui besivystančių šalių būdingas ribotas eksportuojamų prekių rinkinys (pvz., vien žemės ūkio produktai arba vien naudingos iškasenos) ir ūkio orientacija į pramoninių šalių poreikius. Tai dažnai paveldėta iš kolonijinės praeities.

Kiti ekonominiai požymiai:

  • menkos pajamos, tenkančios vienam gyventojui;
  • išskirtinai dideli pajamų ir turto pasiskirstymo tarp visuomenės sluoksnių kontrastai;
  • neišsivystę taupymo ir investavimo įgūdžiai;
  • pasyvus prekybos balansas;
  • nedidelė eksportuojamų prekių įvairovė;
  • didelės užsienio skolos;
  • kapitalas išvežamas;
  • stiprios regioninės disproporcijos tarp centro ir periferijos;
  • didelis nedarbas;
  • neišvystyta infrastruktūra.

Ekologiniai požymiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Neregistruota gyvenvietė šalia sąvartyno, Indonezija

Daugelyje besivystančių šalių pastebimos didelio masto ekologinės problemos. Jungtinių tautų organizacijos aplinkosauginė programa UNEP yra paskelbusi išvadą, kad besivystančiose šalyse nustatyta apie 90 % pasaulinio floros ir faunos rūšių nykimo atvejų, ten stebimos didžiausios dirvožemio erozijos ir sparčiausiai nyksta miškai. Kadangi natūralūs gamtos ištekliai ten yra vieni didžiausių turtų, ekologinės krizės ypatingai skaudžiai paliečia besivystančias šalis. Čia atsakomybė tenka ir išsivysčiusioms pramonės šalims, o aktualus pavyzdys – debatai dėl Kioto protokolo.

Atskiroms besivystančioms šalims būdingi ir šie požymiai:

Demografiniai požymiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nigerio gyventojų piramidė (2005 m.) turi besivystančioms šalims būdingą formą: daug vaikų, trumpa gyvenimo trukmė

Besivystančioms šalims yra būdingas greitas ir dažniausiai nekontroliuojamas gyventojų skaičiaus augimas, o gyventojų struktūrai – spartus jaunėjimas. Vyresnių gyventojų mirštamumui įtakos turi dažnos pandemijos ir pirmiausia AIDS (pvz., Botsvanoje ŽIV virusų yra infekuoti apie 40 proc. suaugusiųjų gyventojų). Kiti demografiniai ypatumai:

  • aukštas gimstamumo lygis;
  • nors ir mažėjantis, bet vis dar aukštas kūdikių ir vaikų mirštamumas;
  • spartus gyventojų skaičiaus augimas;
  • trumpa vidutinė gyvenimo trukmė;
  • aktyvi migracija per valstybės sieną;
  • nekontroliuojama migracija šalies viduje.

Politiniai požymiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinius besivystančių šalių požymius daugeliu atveju sąlygojo ne tik politinio elito silpnumas ar politinių institucijų nepakankamas stabilumas, bet ir ribota valstybės įtaka šalies provincijose. Kiti politiniai požymiai:

Besivystančių šalių sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TVF sudarytas Besivystančių šalių sąrašas 2010 m.[1]

Besivystančios šalys nepaminėtos TVF

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pažengusių šalių sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susiję straipsniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]