Žmogaus teisės
Žmogaus teisės – universalios subjektinės teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui, nepriklausančios nuo teisinės sistemos ar kitų vietinių veiksnių. Formali žmogaus teisių koncepcija nėra visuotinai pripažįstama, todėl taikoma kiek skirtingai. Žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, besitęsusio visą XX amžių, rezultatas.
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1789 m. rugpjūčio 26 d. Prancūzijoje priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Ji skelbė, kad „visi žmonės iš prigimties lygūs ir laisvi“.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarptautinės teisės dalimi tapo nuo 1948 metų, kai Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos balsų dauguma gruodžio 10 d. priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuri padalino žmogaus teises į šias kategorijas: pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises.
Europos žmogaus teisių konvencija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Europoje nuo 1953 m. galioja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (ginanti pilietines ir politines teises), kurios laikymasis privalomas ją pasirašiusioms valstybėms.
Konvencijoje numatytas priežiūros mechanizmas – Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėjantis valstybių ir piliečių skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų.
2007 m. sausio 1 d. Konvenciją buvo pasirašiusios ir ratifikavusios 46 Europos valstybės.
Europos socialinė chartija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ekonomines ir socialines teises Europoje gina Europos Tarybos Europos socialinė chartija (Chartijoje numatytą priežiūros mechanizmą – papildomą protokolą Lietuva neratifikavo), kultūrines teises – kultūrinė konvencija.
Žmogaus teisės Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje žmogaus teisės saugomos remiantis pagrindiniais tarptautiniais, regioniniais ir nacionaliniais teisės aktais, t. y. Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo valstybėje pradėjo veikti nemažai žmogaus teisių nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų. Nuo 1994 m. Lietuvoje veikia Lietuvos žmogaus teisių centras, nuo 2004 metų – Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Situacija žmogaus teisų srityje ESBO dokumentų kontekste nuo 2009 metų stebi Tarptautinis politikos mokslų institutas.
Žmogaus teisių gynėjų apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Europos Parlamentas, besirūpinantis žmogaus teisių apsauga Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kasmet skiria Sacharovo premiją už minties laisvę asmeniui ar organizacijai už nuopelnus ginant žmogaus teises.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
- Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
- Žmogaus teisės – Rusija
Organizacijos
- Lietuvos žmogaus teisių asociacija
- Lietuvos žmogaus teisių centras Archyvuota kopija 2009-05-29 iš Wayback Machine projekto., Mano teisės
- Žmogaus teisių stebėjimo institutas
- Lietuvos žmogaus teisių ir socialinių garantijų gynimo organizacija
- Lietuvos žmogaus teisių lyga Archyvuota kopija 2011-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga Archyvuota kopija 2011-09-17 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas Archyvuota kopija 2011-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- Nacionalinio žmogaus teisių gynimo centras[neveikianti nuoroda]
- Vartotojų ir žmogaus teisių gynimo organizacija