Alpinizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Alpinizmas (pagal Alpių kalnų pavadinimą), ekstremalaus sporto šaka – kopimas į kalnus per ledynus, uolas, sniego pusnis ir ledo įlūžimus. Skiriami techniškai sudėtingas ir aukštuminis alpinizmas (nors griežtų ribų nėra). Techniškai sudėtingais laikomi uolų, ledo ir kombinuoti alpinistiniai maršrutai. Aukštuminiame alpinizme išskiriamas kopimas į aukštesnes negu 8000 m viršūnes.

Kopimas į Monblaną (foto 1862 m.).

Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m., kai šveicarai mokslo tikslais užkopė Alpėse į Monblaną.

Alpinizmas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pradžia sietina su kelionėmis kalnuose - I. Domeika (1801–89; Kordiljeros), J. Čerskis (1845–92; Sibiras), J. Chodzka (1850; Araratas), A. Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K. Aris (1874–1941; Pamyras, Tianšanis), A. Poška (1903–92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). Organizuoto alpinizmo pradininkai – G. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos alpinizmo sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957-10-27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų organizacija – Respublikinė alpinizmo sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas).

Alpinizmo pradžia – 1957 m. V. Vosyliaus organizuota Kauno alpinistų kelionė į Kaukazą. 1958 m. G. Akstinas ir F. Mieliauskas suorganizavo išvyką (Baltijos šalių alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5642 m.) įkopė 28 Lietuvos alpinistai. 1959 m. įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę alpinizmo s - gą), nuo 1996 m. – Lietuvos alpinizmo asociacija. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5204 m Kaukaze) žuvo G. Akstinas, F. Mieliauskas ir V. Vosylius, o žuvusiųjų bendražygiai (ekspedicijoje dalyvaujant Lietuvos alpinistams), įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis) pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinistų (4050 m) (1 lent.). 1960 m. suorganizuota pirmoji lietuvių ekspedicija žuvusiems Lietuvos alpinizmo pradininkams atminti (vad. M. Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. Kuriasi sporto d - jų alpinistų sekcijos (Žalgirio d - jos 1961 m., Nemuno d - jos 1967 m.). 1964 m. pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K. Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pietvakarių Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais. Svarbiausios ekspedicijos nurodytos 2 lentelėje. Didelį alpinizmo organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979 m.) ir Vilniaus (įk. 1980 m.) alpinistų klubai.

D. Makauskas 1970 m. tapo TSRS čempionu uolų klasėje, 1982 m. už įkopimą į TSRS 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis – pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš 14 aukšč. kalnų – Dhaulagirį (8167 m Himalajuose; 1990 m.). A. Skėraitytė viena įkopė į Korženevskajos viršūnę (7105 m Pamyre). V. Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių, 1993-05-10 įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą (8840 m Everestą), o 1993–96 įkopė į visų žemynų kalnų aukščiausias viršūnes.

Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos alpinizmo asociacijos (federacijos) prezidentai (pirmininkai)

  1. 1957-10-27–1959-06-16 – Gediminas Akstinas
  2. 1959-06-16–1959 08 02 – Vytautas Vosylius
  3. 1959–1967 – Vytautas Viršilas
  4. 1967–1971 – Jaroslavas Okulič-Kazarinas
  5. 1971–1976 – Kazys Monstvilas
  6. 1976–1979 – Vytautas Viršilas
  7. 1979–1993 – Vilius Šaduikis
  8. 1993–1996 – Kęstutis Baleišis
  9. 1996–1999 – Vladas Vitkauskas
  10. 1999–2001 – Vaidas Barkevičius
  11. 2001–2005 – Algimantas Asevičius
  12. 2005–2007 – Marius Pulkauninkas
  13. 2007–2009 – Saulius Vilius
  14. 2009–2012 – Saulius Barauskas
  15. 2012- - Saulius Damulevičius

Susijusios temos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kalnų turizmas – kopimas į viršūnes be specialios įrangos, taip pat kelionės į kalnus.
  • Uolų laipiojimas – kopimas į uolas, paprastai panaudojant alpinistinį inventorių.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka