Šveicarijos Alpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palydovinis Šveicarijos Alpių vaizdas

Šveicarijos Alpės (vok. Schweizer Alpen, pranc. Alpes suisses, it. Alpi svizzere, ret. Alps svizras) – tai dalis Alpių, kuri yra Šveicarijoje. Aukščiausia Šveicarijos Alpių viršūnė yra Diufūro kalnas (4 634 m), kuris yra netoli Šveicarijos-Italijos pasienio. Aukščiausias kalnas, kuris stovi tik Šveicarijos teritorijoje yra Domas (4 545 m).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šveicarijos Alpės žiūrint nuo Juros kalnų

Alpės apima 65% viso Šveicarijos paviršiaus ploto. Nepaisant to, kad Šveicarija apima tik 14% visos Alpių teritorijos, dauguma Alpių viršūnių, kurios perkopė 4000 m (48 iš 82) yra Šveicarijos Alpėse, o likusios kelios yra apie 20 km ir mažiau nuo šalies pasienio.

Šveicarijos Alpių ledynai apima 1230 km² plotą (3% Šveicarijos teritorijos) ir tai yra 44% visų Alpių ledynų užimamas plotas.

Šveicarijos Alpės yra Šveicarijos plynaukštės pietuose. Riba tarp Alpių ir plynaukštės driekiasi nuo Vevės Ženevos ežero pakrantėje iki Roršacho Bodeno ežero pakrantėje. Pakeliui ji apima Tuno ir Liucernos miestus.

Šalys su kuriomis Šveicarija dalinasi Alpių kalnų masyvus yra (iš vakarų į rytus): Prancūzija, Italija, Austrija ir Lichtenšteinas.

Kalnų masyvai[taisyti | redaguoti kodą]

Šveicarijos Alpės dažnai dalinamos į dvi grupes: Vakarų Šveicarijos Alpės ir Rytų Šveicarijos Alpės, kurių padalijimas yra palei Reino upę, nuo Bodeno ežero iki Špliugeno perėjos. Vakarų Šveicarijos Alpės užima didesnę Šveicarijos dalį nei Rytų. Peninų Alpės, Berno Alpės ir Bernina yra aukščiausi šalies masyvai. Žemiausias masyvas yra Apencelio Alpės, kurių aukščiausia viršūnė yra 2500 m.

Vakarų Šveicarijos Alpės

Vakarų Šveicarijos Alpių žemėlapis
Vieta Masyvas Kantonai Žinomiausios viršūnės Riba rytuose
Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino šiaurėje
Berno Alpės Vo, Fribūras, Valė, Bernas Finsterarhornas, Jungfrau, Eigeris Grimsel perėja
Urnerio Alpės Uris, Bernas, Valė, Liucerna, Obvaldenas, Nidvaldenas Damastokas, Titlis Roisas
Glaruso Alpės Uris, Glarusas, Graubiundenas Todis, Gliarnišas Zyctalis
Apencelio Alpės Apencelis-Inerodenas, Apencelis-Auserodenas, Sankt Galenas Zentis Reinas
Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino pietūs
Šablė Alpės Valė Dents du Midi Arvas
Monblano masyvas Valė Aiguille d'Argentière Fereto perėja
Peninų Alpės Valė Diufūro kalnas, Veishornas, Materhornas Simplono perėja
Leponto Alpės Valė, Tičinas, Uris, Graubiundenas, Monte Leonė, Reinvaldhornas Špliugeno perėja

Rytų Šveicarijos Alpės

Rytų Šveicarijos Alpių žemėlapis
Vieta Masyvas Žinomiausios viršūnės
Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino šiaurėje
Oberhalbšteinas Pic Plata
Plezuras Aroser Veishornas
Albula Pic Keš, Pic Lunghin
Rėtikonas Šesaplana
Silvreta* Pic Linard, Pic Buin
Samnauno Alpės Mutleris
Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino pietūs
Bregaglija Čima di Kastelo, Pic Badil
Bernina Pic Bernina, Pic Roseg
Albula Pic Keš, Pic Lunghin
Livignas Pic Paradisin
Ortlerio Alpės Pic Murtarol
Sesvena Pic Sesvena

Kelionės ir turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Aukščiausia slidinėjimo zona Europoje

Turizmas Šveicarijos Alpėse prasidėjo su pirmais kopimais į daugelį Alpių viršūnių (Jungfrau 1811 m., Pic Bernina 1850 m., Diufūras 1855 m., Materhornas 1856 m., Domas 1858 m., Veishornas 1861 m.). Įrenginių pakilti į kalnus statyba prasidėjo XIX a. viduryje, kartu su viešbučių ir kalnų namelių statyba bei kalnų traukinių linijų atidarymu (Rigio kalnas 1873 m., Piloto kalnas 1889 m., Gornergratas 1898 m.). Jungfraubahn (Jungrfaujoch) atidarytas 1912 m. ir tai tapo aukščiausia traukinių stotimi Europoje. Be to, Šveicarijoje žiemą labai populiarus žiemos sportas, o vasarą siūlomas kopimas į aukščiausius Šveicarijos kalnus.