Šveicarijos lietuvių bendruomenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
‎ŠLB herbas

Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB) yra nepolitinė, pelno nesiekianti, visuomeninė organizacija, įkurta 1950 m. rugpjūčio 20 d. Pirmasis Statutas priimtas 1952 m. vasario 17 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenė yra Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) dalis.

Tikslai ir uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šveicarijos lietuvių bendruomenės tikslai ir uždaviniai, apibrėžti 2006 m. vasario 18 d. [1]

  • telkti Šveicarijoje gyvenančius lietuvius bendriems tikslams ir tarpusavio ryšiams, kurti įvairias interesų grupes;
  • skatinti draugiškus santykius tarp Šveicarijos lietuvių;
  • puoselėti ir plėtoti Šveicarijoje gyvenančių lietuvių ir jų vaikų lietuvybę;
  • skleisti informaciją apie Lietuvą bei formuoti teigiamą jos įvaizdį Šveicarijoje, skatinti ir vystyti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Šveicarijos, organizuoti bendrus projektus;
  • remti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir pagal galimybes jai padėti.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendruomenė leidžia periodinį laikraštį [2], palaiko ir remia internetinio portalo veiklą [3], organizuoja kasmetines šventes ir susitikimus: Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimą (Ciuriche), Jonines (Lozanoje) [4], Advento šventę (Berne), organizuoja mėnesinius lietuvių susitikimus įvairiuose Šveicarijos miestuose, organizuoja ir remia sekmadieninius darželius ir mokyklėles Ciuriche ir Ženevoje, organizuoja ir kviečia įvairių kultūros ir meno sričių atstovų susitikimus su bendruomene.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šveicarijos lietuvių bendruomenės veiklos pradžia laikomi 1898 m. Ciuriche studijuojantys lietuviai įkūrė draugiją, pavadintą „Draugystė lietuviškos jaunuomenės“.

Sovietinės okupacijos metais Šveicarijos lietuviai aktyviai ir organizuotai kovojo už Lietuvos Nepriklausomybės sugrąžinimą. Po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijoje prieglobstį rado apie pusė tūkstančio lietuvių. Tuo metu šalyje buvo apie vienas milijonas pabėgėlių, todėl krašto valdžia ragino juos kuo greičiau palikti šalį. Teisę pasilikti turėjo tik sergantys ar gerai besimokantys aukštųjų mokyklų studentai. Dauguma lietuvių išvyko į JAV, Kanadą, Australiją ir kitas šalis. 19551956 m. Šveicarijoje liko apie 40-60 lietuvių. Vokietijoje susikūrus Pasaulio lietuvių bendruomenei (remiantis Lietuvių charta, kuri buvo priimta 1949 m. birželio 14 d.), Šveicarijos lietuviai vieni iš pirmųjų Europoje įkūrė Šveicarijos lietuvių bendruomenę.

1951 m. vasario 8 d. išleistas pirmasis bendruomenės laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ numeris. Po dvejų metų jo leidyba nutrūko, bet 2001 m. vėl buvo atgaivinta.

2003 m. vasario mėnesį ŠLB buvo užregistruota 170 lietuvių, o 2010 m. duomenimis, Šveicarijoje gyveno pusaštunto šimto lietuviško paso savininkų.

2006 m. liepą pradėjo veikti Šveicarijos lietuvių bendruomenės internetinė svetainė. [5]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atsiminimai, 1914–1919: lietuvių veikla Šveicarijoje Didžiojo karo metu / Antanas Steponaitis. – Kaunas: Žaibas, 1940. – 255 p.: iliustr.
  • Šveicarų piramidės: apybraižos apie Šveicariją / Justas Vincas Paleckis. – Vilnius: Vaga, 1974. – 236 p.: iliustr.
  • Degėsių gėlės: iki amžinybės – du tūkstančiai kilometrų: romanas / Janina Irena Survilaitė. – Vilnius: Vilius Užtupas, 1997. – 303 p. – ISBN 9986-425-21-2
  • Nuo Bodeno iki Lemano ežero: lietuvių rašytojų tekstai apie Šveicariją / Markus Roduner. – Šiauliai: Saulės delta, 2001. – 190 p. – ISBN 9986-899-82-6
  • Tarp Vilniaus ir Berno: tekstai apie Lietuvą ir Šveicariją / Maxas Schweizeris. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. – 446 p. – ISBN 9986-39-276-4
  • Lietuva ir Šveicarija: bendravimo istorija iki XVIII a. pabaigos / Rūstis Kamuntavičius. – Kaunas: VDU leidykla, 2005. – 23 p.: iliustr. – ISBN 9955-12-110-6
  • Alpių lietuviai / Janina Irena Survilaitė; vokišką tekstą parengė Markus Roduner. – Vilnius: Solidarity, 2005. – 198 p.: iliustr. – ISBN 9955-552-06-9
  • Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje = Auf den Spuren litauischer Schriftsteller in die Schweiz: sugrįžimų apybraižos / Jūratė Caspersen, į vokiečių k. vertė Markus Roduner. – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 238 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-561-9
  • Visada tolimi – niekada svetimi: atsiminimai, pasakojimai, interviu / Janina Survilaitė. – Vilnius: LRS leidykla, 2011. – 158 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-684-0
  • Pašnekesiai su Helvecija: iš šveicariško dienoraščio / Janina Survilaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 303 p. – ISBN 978-9986-39-750-2
  • Šveicarija, kurios nepažįstame: ambasadoriaus įžvalgos: mitai, realybė, paralelės / Vytautas Plečkaitis. – Vilnius: Versus aureus, 2013. – 190 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-415-5

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]