Vytauto Didžiojo universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcis mokslo ir studijų centras, V. Putvinskio g. 23
lot. Universitas Vytauti Magni
Įkurtas	1922/1989 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Juozas Augutis
Darbuotojų	950
Studentų	7 000
Vieta	Kaunas, Lietuva
Svetainė	vdu.lt

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (artes liberales) universitetas, įkurtas Kaune 1922 m., tam tikrais istoriniais laikotarpiais vadintas Lietuvos universitetu, Kauno universitetu. 1950 m. sovietams uždarius universitetą, jis bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis atkurtas 1989 m.

Universitete veikia 10 fakultetų: politikos ir diplomatijos, socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų, teisės, ekonomikos ir vadybos, menų, informatikos, katalikų teologijos fakultetai, muzikos akademija. Taip pat – individualių studijų programa „Academia cum laude“, Užsienio kalbų ir Inovatyvių studijų institutai, Botanikos sodas.

Universitete veikia individualių studijų sistema.

Istorija

1918 m. vasario 16 d. paskelbus politinę nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą.

1920 m. sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Aukštuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal universitetų nuostatas ir programas.

1922 m., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas.

1922 m. kovo 20 d. einantis prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis, remdamasis 1918 m. gruodžio 5 d. statutu, paskyrė dėstytojus. Į Teologijos fakultetą buvo paskirti Jonas Maculevičius, Aleksandras Grigaitis, Pranas Bučys, Blažiejus Česnys, Kazys Šaulys, Antanas Malinauskas, Antanas Alekna, Pranciškus Dovydaitis, Pranciškus Kuraitis, Stasys Šalkauskas. Į Medicinos fakultetą paskirti Petras Avižonis, Antanas Jurgeliūnas, Leonas Gogelis, Petras Raudonikis, Vladas Lašas, Jurgis Žilinskas. Į Technikos fakultetą paskirti Platonas Jankauskas, Pranas Jodelė, Jonas Šimkus, Jonas Šimoliūnas, Kazys Vasiliauskas, Mykolas Sangaila, Stasys Dirmantas. Į Gamtos-matematikos fakultetą paskirti Vincas Čepinskis, Tadas Ivanauskas, Zigmas Žemaitis, Filypas Butkevičius, Antanas Purėnas, Konstantinas Regelis, Liudas Vailionis, Julijonas Graurokas. Į Socialių mokslų fakultetą paskirti Augustinas Voldemaras, Kazys Būga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Augustinas Janulaitis, Eduardas Volteris, Mykolas Biržiška, Jurgis Gerulis, Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius.

1922 m. balandžio 12 d. einantis prezidento pareigas pasirašė universiteto statutą, kurį Steigiamasis Seimas priėmė 1922 m. kovo 24 d.

1922 m. gegužės 29 d. einantis prezidento pareigas paskyrė Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius, kuriais tapo Mykolas Biržiška, Kazys Būga, Jonas Jablonskis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Jonas Yčas

1922 m. birželio 20 d. einantis prezidento pareigas paskyrė Teisių fakulteto profesorius, kuriais tapo Augustinas Janulaitis, Simanas Bieliackinas, Oskaras Buchleris, Mykolas Romeris, Kazys Šalkauskas, Antanas Tumėnas.

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas.

Tarpukariu tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo bei dėstė dauguma žymių to meto intelektualų, aukščiausių Lietuvos pareigūnų, valstybės veikėjų. Čia užsimezgė žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai. Universitete laikytasi liberalios studijų politikos, ypatingą dėmesį skiriant humanitariniams ir socialiniams mokslams, atlikusiems tautos sutelkimo, istorinės atminties puoselėjimo vaidmenį.

1939 m. Sovietų Sąjungai grąžinus dalį okupuoto Vilniaus krašto, 1940 m. VDU padėjo atkurti Vilniaus universitetą: žiemą į Vilnių perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai drauge su 1 000 šių fakultetų studentų, mokymo ir pagalbiniu personalu, daugeliu mokymo priemonių bei inventoriumi turint tikslą įdiegti lietuvišką akademinę kultūrą bei tradicijas.

1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rugpjūčio 21 d. Lietuvos sovietinės vyriausybės įsakymu VDU pavadintas Kauno universitetu. Buvo uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai. Rudenį į Vilniaus universitetą perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas.

1941 m. hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, universitetui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Laikinosios vyriausybės kiek pertvarkytas, turėjo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos. 1943 m. kovo 17 d. vokiečių okupacinė valdžia uždarė beveik visas aukštąsias mokyklas, tai pat ir VDU. Siekdami sudaryti sąlygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grupė uždaryto universiteto dėstytojų tęsė užsiėmimus namuose ir Suaugusiųjų institute. 1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino Fizikos-chemijos instituto rūmus.

1944 m. lapkričio 13 d., Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia nutarė vėl atidaryti universitetą, iki 1946 m. veikusį Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto, vėliau – Kauno valstybinio universiteto pavadinimu. 1949 m. birželį uždarytas Kauno valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultetas.

1950 m. spalio 31 d. Sovietų sąjungos aukštojo mokslo ministro S. Kaftanovo įsakymu nutarta Kauno valstybinį universitetą reorganizuotį į Kauno politechnikos institutą, o Medicinos fakultetą – į Kauno medicinos institutą. Nepaisant uždarymo, VDU akademinė tradicija išliko, iki valstybingumo atkūrimo vystydamasi išeivijoje.

1989 m. VDU atkurtas bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis, tapdamas pirmąja autonomiška aukštąja mokykla Lietuvoje. Atkurtojo universiteto statutas įteisino akademinės laisvės principą, mokslo ir studijų vienovę. Įdiegta Lietuvoje tuo metu nauja trijų pakopų studijų, kurias baigus suteikiami bakalauro, magistro bei mokslų daktaro laipsniai, sistema. VDU iš kitų šalies aukštųjų mokyklų išsiskyrė modernia, Harvardo universiteto (JAV) modeliu pagrįsta studijų koncepcija, pirmenybę teikiančia ne siauroms ir specializuotoms studijoms, o plačiam, bendrauniversitetiniam išsilavinimui. Iki šiol VDU deklaruoja ištikimybę artes liberales tradicijai ir vertybėms.

Tarptautiniai ryšiai

Vytauto Didžiojo universiteto studentai Krante (buv. Vokietija) 1930 metų rugpjūčio 19 dieną

Vytauto Didžiojo universiteto choras prie Latvijos universiteto 1935 metų kovo 4 dieną

Vytauto Didžiojo universitetas didelį dėmesį skiria tarptautiškumo plėtotei. To pradžia buvo 1989 m. atkūrus universitetą atvykusių Lietuvos diasporos atstovų, puoselėjusių intelektualinio ir kultūrinio židinio atkūrimo mintį, paskaitos. Šiandien VDU bendrauja su daugeliu pasaulio universitetų, mokslininkų, vykdo projektus, studentų ir darbuotojų mainus, tobulina studijų bei mokslo tyrimų sistemą.

Vytauto Didžiojo universitetas priklauso svarbiausioms Europos aukštojo mokslo bei tyrimų asociacijoms, tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Europos universitetų asociacija, Europos tarptautinio švietimo asociacija, Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, Baltijos studijų progreso asociacija. Universiteto fakultetai taip pat bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis, yra jų nariai.

Pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis VDU bendradarbiauja su universitetais iš viso pasaulio. Šių sutarčių pagrindu vykdomi studentų ir personalo mainai, stažuotės, organizuojami įvairūs seminarai ir konferencijos, rengiami bendri projektai, atliekami moksliniai tyrimai.

Pasaulio lietuvių universitetas

Prieš du dešimtmečius bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas skelbiasi siekiantis tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių universitetas“ buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

„Pasaulio lietuvių universitetas“ vienija daug veiklų: visus metus organizuojamus kursus „Refresh in Lithuania”, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai), nuotolinio mokymosi galimybes, mainų programas, stažuotes, kurių metu lietuvių kilmės jaunimas atlieka studijų praktiką, įgyja profesinės patirties įvairiose valstybinėse įstaigose, ligoninėse, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose.

Mokslo tyrimų ir projektinės veiklos patirtis

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai priklauso įvairių mokslo sričių bei krypčių nacionalinėms bei tarptautinėms profesinėms asociacijoms, skelbia publikacijas Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.

Nuo 2008 m., siekiant integruoti įvairių sričių mokslo tyrimus, Vytauto Didžiojo universitete sutelkta 40 aktyvių mokslininkų grupių, suformuoti mokslo ir tyrimų klasteriai biomedicinos ir fizinių, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Vytauto Didžiojo universitete yra leidžiama 11 mokslo žurnalų.

Už dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinę plėtrą, pasiekimus ir nuopelnus kelioms dešimtims VDU mokslininkų įteikta reikšmingų premijų bei apdovanojimų, tarp jų – Nacionalinė mokslo bei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos.

Rektoriai

1922 m. – Lietuvos universitetas Jonas Šimkus (1922–1923) Vincas Čepinskis (1923–1924) Pranciškus Būčys (1924–1925) Petras Avižonis (1925–1926) Mykolas Biržiška (1926–1927) Mykolas Romeris (1927–1928) Pranas Jodelė (1928–1929) 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas Vincas Čepinskis (1929–1933) Mykolas Romeris (1933–1939) Stasys Šalkauskis (1939–1940) 1940 m. – Kauno universitetas Antanas Purėnas (1940–1941)

1941 m. – Vytauto Didžiojo universitetas Julius Gravrogkas (1941–1943) 1943 m. – universitetas vokiečių okupacinės valdžios uždarytas. 1944 m. – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas Antanas Purėnas (1944–1946) 1946 m. – Kauno valstybinis universitetas Juozas Kupčinskas (1947–1950) 1950 m. – universitetas reorganizuotas į KPI ir KMI. 1989 m. – Vytauto Didžiojo universitetas Jurgis Vilemas (1989–1990) Algirdas Avižienis (1990–1993) Bronius Vaškelis (1993–1996) Vytautas Kaminskas (1996–2006) Zigmas Lydeka (2006–2015) Juozas Augutis (2015- )

VDU Garbės daktarai ir profesoriai

VDU garbės profesoriai (tarpukario universiteto):

• Jonas Basanavičius (nuo 1922 m. kovo 15 d.)
• Jonas Jablonskis (nuo 1922 m. kovo 15 d.)
• Adalbertas Bezzenbergeris (nuo 1922 m. spalio 15 d.)
• Aleksandras Dambrauskas-Jakštas (nuo 1922 m. spalio 15 d.)
• Jonas Mačiulis-Maironis (nuo 1922 m. spalio 15 d.)
• Petras Leonas (nuo 1933 m. rugsėjo 15 d.)

VDU garbės profesoriai (atkurto universiteto):

• Algirdas Avižienis (nuo 1994 m. kovo 9 d.)
• Jurgis Vilemas (nuo 1994 m. kovo 9 d.)
• Bronius Vaškelis (nuo 1998 m. gegužės 14 d.)
• Vytautas Statulevičius (nuo 2000 m. birželio 29 d.)
• Vytautas Černius (nuo 2006 m. gruodžio 20 d.)
• Antanas Tyla (nuo 2008 m. gruodžio 10 d.)
• Bronislovas Genzelis (nuo 2010 m. vasario 24 d.)
• Viktorija Skrupskelytė (nuo 2011 m. birželio 28 d.)
• Vytautas Kaminskas (nuo 2012 m. vasario 29 d.)
• Povilas Zakarevičius (nuo 2015 m. birželio 25 d.)
• Liudas Mažylis (nuo 2018 m. vasario 15 d.)
• Zigmas Lydeka (nuo 2018 m. birželio 27 d.)

VDU garbės daktarai (tarpukario universiteto):

• Haroldas Benderis (nuo 1922 m. spalio 14 d.)
• Petras Vileišis (nuo 1923 m. vasario 24 d.)
• Jonas Šliūpas (nuo 1923 m. vasario 24 d.; medicinos garbės daktaras)
• Jonas Basanavičius (nuo 1923 m. vasario 28 d.)
• Jonas Šliūpas (nuo 1923 m. vasario 28 d.; humanitarinių mokslų garbės daktaras)
• Augustas Niemi (nuo 1923 m. rugsėjo 28 d.)
• Pranas Mašiotas (nuo 1923 m. gruodžio 17 d.)
• Aurelijus Vossas (nuo 1924 m. gruodžio 7 d.)
• Kazys Grinius (nuo 1926 m. gruodžio 11 d.)
• Petras Vileišis (nuo 1926 m. gegužės 15 d.)
• Samuelis Zochas (nuo 1927 m. gegužės 19 d.)
• Vilius Storasta-Vydūnas (nuo 1927 m. gruodžio 16 d.)
• Inozas Lukašekas (nuo 1928 m. birželio 9 d.)
• Marija Pečkauskaitė (nuo 1928 m. spalio 5 d.)
• Martynas Yčas (nuo 1928 m. spalio 28 d.)
• Aleksandras Dambrauskas-Jakštas (nuo 1928 m. gruodžio 14 d.)
• Jonas Staugaitis (nuo 1929 m. vasario 13 d.)
• Povilas Matulionis (nuo 1929 m. birželio 18 d.)
• Aleksandras Faidutti (nuo 1929 m. birželio 26 d.)
• Juozas Tumas-Vaižgantas (nuo 1929 m. spalio 12 d.)
• Janis Endzelins (nuo 1932 m. sausio 19 d.)
• Jonas Mačiulis-Maironis (nuo 1932 m. sausio 29 d.)
• Aleksandras Dambrauskas-Jakštas (nuo 1932 m. sausio 29 d.)
• Jurgis Baltrušaitis (nuo 1932 m. sausio 29 d.)
• Matviejus Liubavskis (nuo 1932 m. sausio 29 d.)
• Dušanas Fainoras (nuo 1932 m. vasario 23 d.)
• Mykolas Biržiška (nuo 1932 m. rugsėjo 23 d.)
• Petras Leonas (nuo 1932 m. rugsėjo 25 d.)
• Antanas Smetona (nuo 1932 m. spalio 28 d.)
• Jokūbas Alksnis (nuo 1933 m. vasario 16 d.)
• Taivo J. Bansdorfas (nuo 1934 m. gruodžio 14 d.)
• Teodoras Grinbergs (nuo 1936 m. vasario 8 d.)
• Oskaras-Vladislovas Milašius (nuo 1936 m. birželio 15 d.)
• Jonas Šliūpas (nuo 1939 m. gruodžio 11 d.; teisės garbės daktaras)

VDU garbės daktarai (atkurto universiteto):

• Czesław Miłosz (nuo 1991 m. rugsėjo 18 d.)
• Stasys Lozoraitis (nuo 1991 m. rugsėjo 18 d.)
• Vytautas Landsbergis (nuo 1991 m. rugsėjo 18 d.)
• Antanas Liuima (nuo 1992 m. vasario 7 d.)
• Marija Gimbutienė (nuo 1993 m. sausio 27 d.)
• Zigmas Zinkevičius (nuo 1994 m. kovo 9 d.)
• Bernardas Brazdžionis (nuo 1994 m. kovo 9 d.)
• Antanas Razma (nuo 1995 m. spalio 18 d.)
• Antanas Rubšys (nuo 1996 m. balandžio 17 d.)
• Alfonsas Nyka-Niliūnas (nuo 1997 m. kovo 26 d.)
• Adolfas Damušis (nuo 1997 m. kovo 26 d.)
• Jonas Mekas (nuo 1997 m. spalio 30 d.)
• Sigitas Tamkevičius (nuo 1999 m. kovo 25 d.)
• Alfred Erich Senn (nuo 1999 m. kovo 25 d.)
• Vilhelm Einar Stellan Hjerten (nuo 2001 m. gegužės 30 d.)
• Vaira Vike Freiberga (nuo 2001 m. gruodžio 18 d.)
• Valdas Adamkus (nuo 2001 m. gruodžio 18 d.)
• Vincas Valkavičius (nuo 2003 m. birželio 25 d.)
• Orm Øverland (nuo 2007 m. vasario 21 d.)
• Miroslav Hroch (nuo 2007 m. vasario 21 d.)
• Zygmunt Bauman (nuo 2007 m. balandžio 18 d.)
• Adam Michnik (nuo 2008 m. spalio 15 d.)
• Waldemar Rezmer (nuo 2008 m. gruodžio 10 d.)
• Antanas Kulakauskas (nuo 2009 m. vasario 25 d.)
• Jean-Paul Larçon (nuo 2009 m. kovo 25 d.)
• Vytas E. Gruodis (nuo 2009 m. kovo 25 d.)
• Birutė Galdikas (nuo 2010 m. vasario 24 d.)
• Tomas Venclova (nuo 2010 m. vasario 24 d.)
• Kęstutis Trimakas (nuo 2010 m. kovo 30 d.)
• Andreas F. Kelletat (nuo 2010 m. kovo 30 d.)
• Violeta Kelertienė (nuo 2012 m. birželio 27 d.)
• Edmundas Antanas Rimša (nuo 2012 m. birželio 27 d.)
• Rein Raud (nuo 2010 m. birželio 28 d.)
• Marekas Chmielewskis (nuo 2012 m. spalio 21 d.)
• Pierre Semalis (nuo 2012 m. spalio 31 d.)
• Saulius Sužiedėlis (nuo 2012 m. spalio 31 d.)
• Robertas Keturakis (nuo 2013 m. gegužės 24 d.)
• Rimas Kalvaitis (nuo 2013 m. birželio 12 d.)
• Kazys Almenas (nuo 2013 m. birželio 12 d.)
• Kęstutis Skrupskelis (nuo 2013 m. lapkričio 13 d.)
• Bronisław Komorowski (nuo 2013 m. lapkričio 13 d.)
• Vygaudas Ušackas (nuo 2013 m. lapkričio 13 d.)
• Ban Ki-moon (nuo 2013 m. lapkričio 13 d.)
• Edward Lucas (nuo 2014 m. lapkričio 20 d.)
• Katherine Tyson McCrea (nuo 2015 m. balandžio 9 d.)
• Mykolas Jurgis Drunga (nuo 2018 m. gegužės 15 d.)
• Stefano Bianchini (nuo 2018 m. gegužės 15 d.)
• Michael D. Higgins (nuo 2018 m. birželio 20 d.)

Žymūs dėstytojai

Neaišku, kas turi priklausyti šiai kategorijai ar sąrašui. Taisyti galima apsisprendžiant, kas turi čia patekti, ir tai aiškiai nurodant, arba trynimu.

Tarp žymiausių VDU (Lietuvos universiteto) dėstytojų minėtini:

Tarpukariu

• Maironis – poetas, kunigas, profesorius, Moralinės teologijos katedros vedėjas;
• Antanas Smetona – Lietuvos Prezidentas, dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką;
• Martinas Lingsas – anglosaksų ir vid. anglų kalbos dėstytojas, vėliau – žymus Šekspyro bei mistinio islamo tyrinėtojas;
• Vincas Krėvė-Mickevičius – profesorius, dėstė visuotinę literatūrą;
• Vaclovas Biržiška – dėstė teisę, bibliografiją ir lietuviškų knygų istoriją;
• Paulius Galaunė – lietuvių liaudies meno tyrinėtojas;
• Vytautas Andrius Graičiūnas – vadybininkas;
• Antanas Gustaitis – žymus aviakonstruktorius, dėstė Statybos fakultete;
• Nikolajus Pokrovskis – carinės Rusijos užsienio reikalų ministras, dėstė finansus;
• Konstantinas Regelis – profesorius, botanikas, Botanikos katedros vedėjas;
• Mečislovas Reinys – arkivyskupas, diplomatas, profesorius, dėstė psichologiją;
• Balys Sruoga – rašytojas, teatrologas, poetas, profesorius, dėstė rusų literatūrą, pasaulinio teatro istoriją;
• Juozas Tumas-Vaižgantas – rašytojas, kunigas, literatūros kritikas, dėstė lietuvių literatūros istoriją;
• Tadas Ivanauskas – biologas, profesorius, Zoologijos katedros vedėjas;
• Zenonas Ivinskis – istorikas, profesorius, dėstė Lietuvos istoriją, jos šaltinius ir istorinę geografiją;
• Steponas Kairys – politikas, inžinierius, profesorius, Technikos fakulteto dekanas;
• Eberis Landau – iš Latvijos vokiečių kilęs histologas, embriologas;
• Vincas Mykolaitis-Putinas – poetas, rašytojas, profesorius, dėstė naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą;
• Jonas Vileišis – teisininkas, politikas, Kauno burmistras, dėstė teisę;
• Ričardas Mironas – kalbininkas, indoeuropeistas, dėstė kalbotyrą;
• Juozas Balčikonis – kalbininkas, vertėjas;
• Jonas Balys – tautosakininkas, istorikas;
• Aleksys Churginas – poetas, vertėjas, dėstė užsienio literatūrą;
• Klaudijus Dušauskas-Duž – baltarusių inžinierius, architektas, dėstė Statybos fakultete;
• Petras Klimas – užsienio reikalų ministras, teisininkas, istorikas, dėstė Lietuvos istoriją;
• Augustinas Voldemaras – premjeras, istorikas, profesorius;
• Vilius Gaigalaitis – teologas, evangelikų kunigas, Naujojo Įstatymo katedros vedėjas;

Atkūrus nepriklausomybę

• Gintaras Beresnevičius – religijotyrininkas, rašytojas, Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas;
• Leonidas Donskis – filosofas, politikas, profesorius, Filosofijos katedros vedėjas;
• Petras Geniušas – pianistas, Fortepijono katedros vedėjas;
• Zbignevas Ibelgauptas – pianistas, Fortepijono katedros vedėjas;
• Giedrius Kuprevičius – kompozitorius, dėstė Menų fakultete;
• Gintautas Mažeikis – filosofas, kultūros teoretikas, profesorius, Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas;
• Norbertas Vėlius – etnografas, religijotyrininkas, Antropologijos, vėliau Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas;
• Tomas Sodeika – filosofas, Filosofijos katedros vedėjas;
• Antanas Rubšys – kunigas prelatas, Biblijos vertėjas, dėstė Katalikų teologijos fakultete;
• Algirdas Patackas – politikas, poetas, baltų kultūros tyrinėtojas, dėstė etiką, kultūros filosofiją, baltų kultūrą;
• Egidijus Aleksandravičius – istorikas, profesorius.

Struktūra

Pagal 1922 m. statutą

Pagal 1922 m. kovo 24 d. priimtą Lietuvos universiteto statutą universitetą sudarė šeši fakultetai:

• Teologijos - filosofijos fakultetas (teologijos, filosofijos, teisių ir istorijos skyriai, 22 katedros)
• Humanitarinių mokslų fakultetas (18 katedrų)
• Teisių fakultetas (15 katedrų)
• Matematikos - gamtos fakultetas (matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ir agronomijos skyriai, 22 katedros)
• Medicinos fakultetas (medicinos, veterinarijos, farmacijos ir odontologijos skyriai, 28 katedros)
• Technikos fakultetas (statybos, mechanikos, chemijos ir elektrotechnikos skyriai, 17 katedrų)

Universiteto valdymo organai buvo Universiteto taryba (susidedanti iš visų fakultetų tarybų narių ir garbės profesorių), jos vienerių metų kadencijai vis iš kito fakulteto renkami rektorius, prorektorius bei sekretorius, iš pastarųjų bei fakultetų dekanų susidedantis senatas, Universiteto teismas.

Fakulteto valdymo organai buvo Fakulteto taryba (susidedanti iš visų ordinarinių bei ekstraordinarinių profesorių ir docentų), jos renkami dekanas ir sekretorius.

1925 m. kovo 31 d. buvo įkurtas Evangelikų teologijos fakultetas, turėjęs 5 katedras.

Pagal 1990 m. statutą

Pagal 1990 m. gruodžio 20–21 d. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo Atkuriamasis senatas, Universiteto taryba, rektorius, rektoratas, Globėjų taryba, Priežiūros kolegija, Studentų atstovybė.

Atkuriamąjį senatą, kuris pagal statutą buvo „aukščiausioji sprendžiančioji Universiteto institucija“, sudarė:

• 30 narių, 1989 m. kovo 30 d. Kauno mokslininkų išrinktų į Atkūrimo tarybą
• 14 narių, 1989 m. balandžio 28 d. išrinktų į Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro valdybą
• 41 narių, 1989 m. lapkričio 22–26 d. išrinktų VI (Čikagos) lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume
• 14 narių, 1989 m. gruodžio 27 d. išrinktų jungtiniame Atkūrimo tarybos, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro valdybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo posėdyje

Universiteto tarybą sudarė viešo konkurso būdu išrinkti visu etatu dirbantys dėstytojai, turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą, vyresnieji lektoriai ir puse etato dirbantys profesoriai. Pagal statutą Atkuriamasis senatas iki 1996 m. liepos 1 d. turėjo perduoti visus įgaliojimus Universiteto tarybai.

Rektorių 4 m. kadencijai (su kadencijų ribojimu – ne daugiau kaip dvi iš eilės) rinko Atkuriamasis senatas.

Fakulteto valdymo organai buvo taryba (į kurią įėjo visu etatu pedagoginio mokslo personalo nariai, turintys mokslo laipsnius ar pedagoginius vardus, taip pat vyresnieji lektoriai ir puse ar ketvirčiu etato dirbantys profesoriai), kolegija, dekanas, studentų atstovybė.

Pagal 2000 m. statutą

Pagal 2000 m. spalio 17 d. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo senatas, Universiteto taryba, rektorius, rektoratas, Studentų atstovybė.

Fakulteto valdymo organai buvo taryba, dekanas ir pastarajam patariantis dekanatas.

Pagal 2010 m. statutą

Pagal 2010 m. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo taryba, senatas ir rektorius. Rektoriui patarti turėjo rektoratas.

Fakulteto valdymo organai buvo taryba, dekanas ir pastarajam patariantis dekanatas.

2017 m. Universitetas turėjo 10 fakultetų:

• Ekonomikos ir vadybos fakultetas
• Gamtos mokslų fakultetas
• Humanitarinių mokslų fakultetas
• Informatikos fakultetas
• Katalikų teologijos fakultetas
• Menų fakultetas
• Muzikos akademija
• Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
• Socialinių mokslų fakultetas
• Teisės fakultetas

2017 m. VDU taip pat buvo du institutai:

• Inovatyvių studijų institutas
• Užsienio kalbų institutas

Be to, mokslo prorektoriui buvo pavaldūs Mokslo ir inovacijų departamentas bei Biblioteka, studijų prorektoriui – Studijų departamentas ir Marketingo ir komunikacijos departamentas, Tarptautinių ryšių prorektoriui – Tarptautinių ryšių departamentas ir Plėtros ir analizės centras, Administracijos direktoriui – Valdymo ir investicijų departamentas, Studentų reikalų departamentas, Botanikos sodas. Tiesiogiai rektoriui ir rektoratui buvo pavaldūs Vidaus audito skyrius, Žmogiškųjų išteklių ir teisės departamentas, Finansų departamentas.

Taip pat žiūrėti

• Sąrašas:Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato nariai
• Sąrašas:Vytauto Didžiojo universiteto Tarybos nariai

Išorinės nuorodos

• Vytauto Didžiojo universiteto tinklalapis
• Oficialus Vytauto Didžiojo universiteto Vimeo kanalas
• Vytauto Didžiojo universiteto paskaitų ir diskusijų videoįrašai^{[neveikianti nuoroda]}
• Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybė
• Vytauto Didžiojo universiteto žurnalas „Sesija“^{[neveikianti nuoroda]}
• Vytauto Didžiojo universiteto radijas