Constantin von Regel
| Constantin von Regel | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1890 m. rugpjūčio 10 d. Peterburgas |
| Mirė | 1970 m. gegužės 22 d. (79 metai) Keferberge, Šveicarija |
| Veikla | šveicarų kilmės botanikas, profesorius |
| Žinomas (-a) už | VDU botanikos sodo Kaune įkūrėjas |
Konstantinas Regelis (vok. Constantin Andreas von Regel, 1890 m. rugpjūčio 10 d. Peterburge, Rusija – 1970 m. gegužės 22 d. Keferberge, Šveicarija) – šveicarų kilmės botanikas, profesorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Peterburgo Šv. Katerinos evangelikų gimnaziją. 1912 m. baigė Peterburgo universitetą. Įgijo pirmojo laipsnio diplomą. 1913–1915 m. dirbo Rusijos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės ūkio departamento Taikomosios botanikos skyriuje. 1915 m. tyrinėjo Naujosios Žemės bei kitų Archangelsko gubernijos vietovių augaliją. 1918 m. – Tartu universiteto Agronomijos fakulteto lektorius. 1922–1940 m. Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius, Botanikos katedros ir Augalų sistematikos kabineto vadovas, VDU botanikos sodo įkūrėjas ir pirmasis direktorius. 1940 m. išvyko iš Lietuvos. Trumpai dirbo Ženevos universitete privatdocentu. 1944 m. gyveno Austrijoje. 1952 m. dirbo Bagdado universitete Irake. 1956 m. – Stambulo universiteto kviestinis profesorius. 1958–1959 m. – Kabulo universiteto profesorius. 1962–1967 m. – Ege universiteto Izmyre ordinarinis profesorius ir Augalų sistematikos katedros vedėjas. 1967–1970 m. gyveno Grace ir privačiai tęsė mokslinius tyrimus.[1]
Mokslinė ir pedagoginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1921 m. Viurcburgo universitete apgynė disertaciją „Kolos pusiasalio augmeninė danga. Varsugos upės aukštupio rajonas“, suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Tais pačiais 1921 m. Tartu universitete apgynė habilitacinį darbą „Duomenys apie sumedėjusius augalus poliarinėje miškų zonoje“. Įgijo venia legendi įgaliojimus. Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Naujojoje Žemėje, Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros regione.
Išspausdino apie 150 mokslinių straipsnių iš floristikos, fitogeografijos, fitosociologijos, taksonomijos sričių. Publikavo straipsnius iš Lietuvos botanikos istorijos ir apie Lietuvos miškus žurnaluose „Kosmos“, „Gamta“, „Farmacijos žinios“, „Naujoji romuva“ ir kituose periodiniuose leidiniuose, Lietuvos enciklopedijoje bei Šveicarijos žurnaluose, redagavo „VDU botanikos sodo raštus“. Išleido vadovėlius: „Augalų sistematika I“, „Augalų sistematika II“; sudarė tęstinę publikaciją „Lietuvos floros šaltiniai“. Vienu svarbiausių jo mokslinių darbų buvo veikalas „Lietuvos augalų geografija“, kuris parengtas užsienyje liko nepublikuotas.
Suformulavo pagrindinius Lietuvos botanikų uždavinius: sistemingai tirti Lietuvos florą ir augaliją, plėtoti augalų sistematiką, fitocenologiją, fitogeografiją, taikomosios botanikos šakas, eksperimentinius botanikos tyrimus pritaikyti praktikoje. Organizavo botanikos studijas ir mokslinius tyrimus Lietuvoje. Konsultavo ir vadovavo žymiausių Lietuvos botanikų A. Kisino, P. Snarskio, K. Grybausko, M. Natkevičaitės, K. Brundzos disertaciniams darbams.
Tartu universitete dėstė žemės ūkio botaniką, augalų geografiją ir paleobotaniką. Lietuvos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė augalų sistematiką, augalų geografiją, augalų sociologiją, žiedinių augalų sistematiką, fitopatologiją, fitopaleontologiją, botanikos istoriją, augalų ekologiją, vedė botanikos seminarus.
Buvo tokių draugijų kaip „Societas pro Fauna et Flora Fennica“, Suomijos miškų, Švedijos augalų geografų, Šveicarijos gamtos mokslų, Prancūzijos botanikų, Vokietijos botanikų, Šveicarijos botanikų, Britanijos ekologų, „Vanamo“ zoologų-botanikų narys. Lietuvos tabako augintojų draugijos steigėjas, Botanikos žodyno komisijos narys. 1950 m. Stokholme dalyvavo steigiant Tarptautinę komisiją augalinėms žaliavoms tirti, kurį laiką buvo jos pirmininku.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1930 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu.
Pirmojo VDU botanikos sodo direktoriaus vardu ('Constantin von Regel') pavadinta viena iš naujai išvestų jurginų veislių.[2]