Mečislovas Reinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mečislovas Reinys
Stamps of Lithuania, 2009-06.jpg
Pašto ženklas, 2009 m.
Gimė: 1884 m. vasario 5 d.
RusijaMadagaskare, Daugailių parapija, Utenos apskritis
Mirė: 1953 m. lapkričio 8 d. (69 metai)
TSRS vėliava TSRSVladimire, Rusijoje
Veikla: katalikų dvasininkas, arkivyskupas, teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, SSRS politinis kalinys, kankinys
Alma mater:

Mečislovas Reinys (1884 m. vasario 5 d. Madagaskare, Daugailių parapija, Utenos apskritis1953 m. lapkričio 8 d. Vladimire, Rusijoje) – katalikų dvasininkas, arkivyskupas, teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, SSRS politinis kalinys, kankinys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai Jeronimas Reinys ir Julijona Mališauskaitė. Buvo jauniausias iš 11 vaikų. 1900 m. Rygoje aukso medaliu baigė gimnaziją ir kitais metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1905 m. ją baigęs, studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje.

1907 m. įšventintas kunigu. 19091912 m. studijas gilino Belgijos Filosofijos institute prie Liuveno universiteto. Studijavo filosofiją, teologiją, gamtos mokslus ir psichologiją, apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį. 19131914 m. Strasbūro universiteto Teologijos fakultete studijavo apologetiką.[1]

Kapas Daugailių bažnyčios šventoriuje. Kape yra žemės sauja iš Vladimiro kalėjimo kapų, kur žuvo iš Daugailių parapijos kilęs vyskupas Mečislovas Reinys.

19221940 m. dėstė psichologiją VDU. Veikliai reiškėsi politiniame darbe kaip krikščionis demokratas: nuo 1925 m. rudens pusmetį buvo užsienio reikalų ministru. 1926 m. konsekruotas vyskupu, iki 1940 m. ėjo Vilkaviškio vyskupo koadjutoriaus pareigas. 1940 m. paskirtas Vilniaus arkivyskupo pagalbininku.

1947 m. birželio 12 d. sovietų suimtas, 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]