Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′54.74″ š. pl. 23°54′48.36″ r. ilg. / 54.8985389°š. pl. 23.9134333°r. ilg. / 54.8985389; 23.9134333

Pastatas, kuriame įsikūrusi Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus

Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus – viešosios įstaigos statusą turinti įstaiga, įsikūrusi Kaune (S.Daukanto g. 25). Bibliotekos-muziejaus steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno miesto savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Idėja steigti Valdo Adamkaus prezidentinę biblioteką kilo Vytauto Didžiojo universiteto istorikams, kuomet tuometinį Lietuvių išeivijos institutą (dabar VDU Lietuvių išeivijos institutas) pasiekė pirmoji Valdo Adamkaus asmeninio ir veiklos išeivijoje archyvo dalis. VDU ir Kauno miesto savivaldybė inicijavo bibliotekos-muziejus steigimą ir 2011 m. vasario 15 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka pasirašė Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus steigimo sutartį[1].

Prezidentinė biblioteka įsikūrė istoriniame pastate Kaune (S.Daukanto g. 25), kurį, kaip steigėjas, įstaigai perleido Kauno m. savivaldybė.

Paradinės durys, 2017 m.

Prezidentinės bibliotekos JAV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kuriama pagal JAV nusistovėjusią prezidentinių bibliotekų kūrimo tradiciją. Viso JAV yra 22 prezidentinės bibliotekos. Savo vardo įstaigas turi visi JAV prezidentai nuo Herberto Huverio laikų. Įprastai prezidentines bibliotekas steigia Nacionalinis archyvų ir registrų centras bei kuri nors aukštoji mokykla, kartais bibliotekos steigėjais tampa valstijos, istorikų draugijos. Dažniausiai bibliotekos kuriamos prezidentų gimtuosiuose miestuose, todėl bibliotekos yra išsisklaidę po visą šalį ir nei vienos nėra sostinėje.

Kadenciją baigęs šalies prezidentas palieka steigiamai prezidentinei bibliotekai darbo prezidentūroje archyvus, vaizdo ir garso medžiagą, apdovanojimus ir kitus daiktus. Tačiau prezidentinės bibliotekos atlieka ne tik archyvų saugojimo ir tvarkymo, knygų kaupimo funkcijas. Prezidentinėse bibliotekose įrengiamos prezidento asmenybę pristatanti, jo darbą, tuometinį šalies vidaus ir užsienio gyvenimą atskleidžianti ekspozicija. Prezidentinės bibliotekos skatina patriotiškumą, moko demokratijos principų. Jose vyksta įvairiausi kultūriniai renginiai, minėjimai, piliečio priesaikos davimo ceremonijos, edukacijos klasės moksleiviams. Prezidentinėse bibliotekose esančius archyvus ir knygas studijuoja studentai, mokslininkai ar žurnalistai.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliotekos-muziejaus veikla, Prezidento Valdo Adamkaus pageidavimu, vykdoma tik aukotojų ir bibliotekos rėmėjų lėšomis.

Pirmasis viešas bibliotekos-muziejaus renginys įvyko 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet bibliotekoje buvo pristatyta Čikagoje gyvenančio ir kuriančio dailininko Rimo Čiurlionio darbų paroda „Ten pat gyvename, ten pat sugrįžtame“[2]. Bibliotekoje nuolat vyksta akademinės diskusijos, viešos paskaitos, debatai. Bibliotekoje-muziejuje buvo pristatytos Kalantinių 40-mečiui skirta paroda „Gėlių vaikai: nuo pacifizmo iki barikadų“, bei JAV lietuvių savanorių Lithuanian Mercy lift paroda[3].

Vis dar būdama kūrimosi fazėje ir rinkdama lėšas pastato remontui, prezidentinė biblioteka kol kas neturi nuolatinės ekspozicijos.

Archyvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su VDU Lietuvių išeivijos institutu, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus sudaro lietuvių išeivių archyvų sankaupą. Be nuolat pasipildančio Valdo Adamkaus archyvo čia jau yra Broniaus Kviklio, Vinco Rastenio, Vytauto Kamanto, Aleksandro Štromo, Liūto Mockūno, Vytauto Kavolio ir kitų išeivijos visuomenininkų fondai. Šios dvi institucijos saugo ir tvarko daugiau nei penkiasdešimt su lietuvių išeivija susijusių fondų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]