Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′54.74″ š. pl. 23°54′48.36″ r. ilg. / 54.8985389°š. pl. 23.9134333°r. ilg. / 54.8985389; 23.9134333

Paradinės durys, 2017 m.

Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (dar vadinama Valdo Adamkaus prezidentine biblioteka) - viešosios įstaigos statusą turinti įstaiga, įsikūrusi Kaune (S.Daukanto g. 25). Bibliotekos-muziejaus steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno miesto savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Idėja steigti Valdo Adamkaus prezidentinę biblioteką kilo Vytauto Didžiojo universiteto istorikams, kuomet tuometinį Lietuvių išeivijos institutą (dabar VDU Lietuvių išeivijos institutas) pasiekė pirmoji Valdo Adamkaus asmeninio ir veiklos išeivijoje archyvo dalis. VDU ir Kauno miesto savivaldybė inicijavo bibliotekos-muziejus steigimą ir 2011 m. vasario 15 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka pasirašė Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus steigimo sutartį[1]. Pirmasis įstaigos Valdybos pirmininkas buvo istorikas Egidijus Aleksandravičius, atlikęs svarbų vaidmenį įstaigos gimime. Nuo 2015 m. Valdybos pirmininke yra buvusi žurnalistė ir visuomenininkė Birutė Garbaravičienė.

Prezidentinė biblioteka įsikūrė istoriniame pastate Kaune (S.Daukanto g. 25), kurį, kaip steigėjas, įstaigai perleido Kauno m. savivaldybė. Šiame name XX a. 3-4 dešimtmečiais veikė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Istorinis pastatas buvo itin prastos būklės, todėl 2015 m. prasidėjo namo rekonstrukcija. Atnaujinimo darbai truko metus ir 2016 balandžio 29 dieną įvyko bibliotekos-muziejaus atidarymas. Rekonstrukcijos projekto autorius – architektas Gintaras Balčytis. 2016 metų liepos 1 d. architektų apdovanojimuose Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus namo rekonstrukcija laimėjo Geriausio interjero kategorijos apdovanojimą. Namo pritaikymas bibliotekos-muziejaus reikmėms buvo vienas iš penkių architektūros darbų, už kuriuos G. Balčytis 2021 m. tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.

.

Prezidentinės bibliotekos JAV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kuriama pagal JAV nusistovėjusią prezidentinių bibliotekų kūrimo tradiciją. Viso JAV yra 22 prezidentinės bibliotekos. Savo vardo įstaigas turi visi JAV prezidentai nuo Herberto Huverio laikų. Įprastai prezidentines bibliotekas steigia Nacionalinis archyvų ir registrų centras bei kuri nors aukštoji mokykla, kartais bibliotekos steigėjais tampa valstijos, istorikų draugijos. Dažniausiai bibliotekos kuriamos prezidentų gimtuosiuose miestuose, todėl bibliotekos yra išsisklaidę po visą šalį ir nei vienos nėra sostinėje.

Kadenciją baigęs šalies prezidentas palieka steigiamai prezidentinei bibliotekai darbo prezidentūroje archyvus, vaizdo ir garso medžiagą, apdovanojimus ir kitus daiktus. Tačiau prezidentinės bibliotekos atlieka ne tik archyvų saugojimo ir tvarkymo, knygų kaupimo funkcijas. Prezidentinėse bibliotekose įrengiamos prezidento asmenybę pristatanti, jo darbą, tuometinį šalies vidaus ir užsienio gyvenimą atskleidžianti ekspozicija. Prezidentinės bibliotekos skatina patriotiškumą, moko demokratijos principų. Jose vyksta įvairiausi kultūriniai renginiai, minėjimai, piliečio priesaikos davimo ceremonijos, edukacijos klasės moksleiviams. Prezidentinėse bibliotekose esančius archyvus ir knygas studijuoja studentai, mokslininkai ar žurnalistai.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiąją dalį savo veiklų Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus vykdo rėmėjų lėšomis. Didžiausias privartus įstaigos rėmėjas - Kazickų šeimos fonas.

Pirmasis viešas bibliotekos-muziejaus renginys įvyko 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet bibliotekoje buvo pristatyta Čikagoje gyvenančio ir kuriančio dailininko Rimo Čiurlionio darbų paroda „Ten pat gyvename, ten pat sugrįžtame“[2]. Nemažai visuomenės dėmesio sulaukė bibliotekoje-muziejuje veikusi Kalantinių 40-mečiui skirta paroda „Gėlių vaikai: nuo pacifizmo iki barikadų“. Paroda veikė iki pastato rekonstrukcijos 2015 m.

Po pastato rekonstrukcijos 2016 m. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus tapo aktyvi kultūros ir mokslo renginių vieta Kaune. Įprastai per metus čia vyksta pusšimtis viešų renginių: knygų pristatymų, viešų paskaitų ir diskusijų, susitikimų, filmų peržiūrų ir mokslo konferencijų. Čia yra viešėję, savo pranešimus skaitę ir viešose diskusijose dalyvavę daug žinomų visuomenininkų, mokslininkų, menininkų ir politikų. Tai Prezidentas Valdis Zatleris (Latvija), Peter Salovey, Mark Galeotti, Edward Lucas, Thomas Hyllandas Eriksenas, Michael Žantovský, Tomas Venclova ir daugelis kitų. 2017 metais Kaune vykusio forumo metu, Adamkaus bibliotekoje susitiko buvusieji Europos valstybių vadovai, XX – XXI a. sandūroje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis (Lietuva), Viktoras Juščenko (Ukraina), Bronislavas Komorovskis (Lenkija), Leonidas Kravčiukas (Ukraina), Leonidas Kučma (Ukraina), Petru Lučinskis (Moldova), Arnoldas Riutelis (Estija), Petaras Stojanovas (Bulgarija), Lechas Valensa (Lenkija) Genadijus Burbulis (Rusija).

Ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ekspozicijos pristato Prezidento Valdo Adamkaus asmeninį, visuomeninį ir politinį gyvenimą. Dalis ekspozicinės erdvės atitenka besikeičiančioms parodoms, kuriose daugiausiai pristatoma išeivijos lietuvių meno darbai, istorinės parodos skirtos Lietuvos, Kauno ar išeivijos istorijai, atskleidžiančios lietuvių bendruomenių užsienyje ar asmenybių gyvenimą.

Įstaigoje eksponuojama Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimų, jo meno darbų kolekcija. Lankytojai gali susipažinti lietuviško sąlos JAV - Tabor Farm istorija. Taip pat gali išvysti istorinę lietuvišką trispalvę, pagamintą 1918-1922 m. Lowrenco mieste, Masačiusetse. 2018 m. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, kartu su 6 istorikų komanda parengė Lietuvos ir JAV draugystės šimtmečiui skirtą parodą. Parodos kūrimą finansavo JAV Ambasada Vilniuje. 2020 m. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus parengė aprodą skirtą Valdo Adamkaus aplinkosauginiai veiklai irJAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) 50 metų (kurios 5 regionui 27 metus vadovavo Valdas Adamkus) pasiekimams. Parodos kūrimą finansavo JAV Ambasada Vilniuje.

2020 m. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kartu su Dana Gevilienė fondu (Dana Gedvila fund) įsteigė Prezidento Valdo Adamkaus aplinkosaugos premiją.

Archyvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su VDU Lietuvių išeivijos institutu, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus sudaro lietuvių išeivių archyvų sankaupą. Be nuolat pasipildančio Valdo Adamkaus archyvo čia jau yra Broniaus Kviklio, Vinco Rastenio, Vytauto Kamanto, Aleksandro Štromo, Liūto Mockūno, Vytauto Kavolio ir kitų išeivijos visuomenininkų fondai. Šios dvi institucijos saugo ir tvarko daugiau nei penkiasdešimt su lietuvių išeivija susijusių fondų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]