Kolpingo kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′53.18″ š. pl. 23°53′14.72″ r. ilg. / 54.8981056°š. pl. 23.8874222°r. ilg. / 54.8981056; 23.8874222

Kolpingo kolegija
Kolpingo kolegija.jpg
Įkurtas2001 m.
TipasAukštoji mokykla
DirektoriusRamunė Bagdonaitė - Stelmokienė
VietaKaunas
Svetainėhttps://www.kolpingokolegija.lt/

VšĮ Kolpingo kolegija – bendruomeninė, nevalstybinė kolegija. 1996 m. buvo įkurta Kolpingo aukštesnioji mokykla, 2001 m. tapo aukštąja mokykla VšĮ Kolpingo kolegija. Teikia aukštąjį išsilavinimą liudijantį profesinio bakalauro diplomą.

Kolegijos steigėjas yra Lietuvos Kolpingo fondas – katalikiška labdaros ir paramos organizacija, vienijanti socialiai atsakingus žmones, veikiančius savipagalbos principu, dalininkas Kolping Wuerttemberg e.V. Kolegija įsteigta realizuojant vieną iš prioritetinių fondo veiklos sričių – švietimo veiklą. Kolegiją remia Tarptautinė Kolpingo draugija (www.kolping.net), vienijanti apie 500 tūkst. narių 60-tyje pasaulio valstybių. Draugijos centras yra Vokietijoje, Kiolno mieste, kur pradėjo savo veiklą draugijos įkūrėjas Palaimintasis Adolfas Kolpingas. Kun. Kolpingas – vienas žymiausių 19 a. socialinio katalikiškumo vadovų ir puikus socialinis auklėtojas, kurio veikla įgijusi platų tarptautinį mastą toliau tęsiama dabar (plačiau http://lkd.kolping.lt/apie-draugija).

Vienas iš Kolpingo kolegijos įkūrimo tikslų buvo įsteigti švietimo instituciją, ugdančią socialinius lyderius. Kitas tikslas – pagelbėti jaunuoliams suvokti savo asmens orumą ir vertę, įgauti pasitikėjimo vidinėmis jėgomis ir, įgijus tvirtų profesinių žinių, tapti gerais specialistais, gebančiais prisitaikyti sparčiai kintančioje darbo rinkoje.

Adolfas Kolpingas (1813-1865), Kolpingo draugijos steigėjas, tarptautinio švietimo tinklo kūrėjas
Kolegijos auditorijų pastatas Jakšto g. 6

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolegijos moto – „Jeigu jūs norite geresnės ateities, privalote patys ją susikurti“ (kunigas Adolfas Kolpingas).

Pagrindinis kolegijos kultūros bruožas – didžiulis dėmesys ir pagarba studento asmenybei, bendruomeniškumo puoselėjimui, nuolatinė pagalba formuojant krikščioniškąsias moralines nuostatas ir kaupiant vidines galias mūsų šalies socialinės ir ekonominės aplinkos humanizavimui. Kolegija vadovaujasi Kolpingo draugijos bendraisiais moraliniais principais, pagrįstais krikščionišku socialiniu mokymu, formuojančiu katalikišką požiūrį į gyvenimo vertybes ir darbinę veiklą. Kolegijos veikla grindžiama darnios plėtros principais, apimančiais pagrindines sritis: socialinę gerovę, aplinkos tvarumą ir ekonominę gerovę.

Kolpingo kolegijos vizija

Tarptautinės Kolpingo bendruomenės švietėjiškai veiklai vystyti skirta aukštoji mokykla, lanksčiai reaguojanti į aplinkos pokyčius, suteikianti galimybę tapti savo srities profesionalu, sąmoningai pažinti ir skleisti gėrį bei tiesą, vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis ir bendruomeniškumo principais.

Palaimintasis Adolfas Kolpingas – vienas žymiausių 19 a. socialinio katalikiškumo vadovų ir puikus socialinis auklėtojas, kurio veikla įgijusi platų tarptautinį mastą toliau tęsiama dabar.

Kolpingas gimė 1813 m. gruodžio 8 d. Kerpene, netoli Kelno, vargingoje šeimoje. Jis buvo ketvirtas vaikas, todėl baigęs pradžios mokyklą turėjo išmokti batsiuvio amato ir vėliau septynerius metus dirbti batsiuvio pameistriu. 1837 – 1841 m., kęsdamas sunkiausius nepriteklius, kartu su dvylikamečiais mokėsi Marcelio gimnazijoje Kelne. 1841 – 1842 m. studijavo teologiją Miunchene ir Bonoje. 1845 m. balandžio 13 d. A. Kolpingas buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas į Elberfeldo Šv. Laurencijaus bažnyčią. Ten jis pradėjo savo socialinę veiklą Šv. Jozefo pameistrių draugijoje, iš kurios 1850 m. išaugo “Reino pameistrių sąjunga”, 1851 m. “Katalikiškas pameistrių susivienijimas”, o vėliau – Kolpingo draugija, kuri dar esant jam gyvam išsiplėtė iki Jungtinių Amerikos valstijų.

Palaimintasis Adolfas Kolpingas buvo žymus pedagogas ir žurnalistas. Daug laiko skyrė leidiniams “Rheinische Volksbläter” („Reino puslapiai“ ), “Feierstunde” („Šventinė valanda“ ). Šie leidiniai buvo skirti namams, šeimai ir amatams. Minėtinas ir kasmetinis „Liaudies kalendorius“, kurio pagalba A. Kolpingas vystė savo auklėjamąją veiklą.

Pagrindinė švietėjiška A. Kolpingo idėja yra , jog švietimas neturėtų būti vien tik perteikiamos žinios, bet ir būdas padedantis suformuoti Dievo paveikslą žmoguje. Jis turi skatinti kiekvieno žmogaus, kaip atskiro Dievo kūrinio, unikalumą ir savimonę, kūrybiškumą ir norą tobulėti, geranoriškumą ir bendrystės jausmą, atsakingumą už save patį ir kitus visuomenės narius.

Net praėjus 150 metų jaučiama Adolfo Kolpingo veiklos įtaka dabarčiai ir ateičiai. Kolpingo laikmetis buvo pažymėtas industrializacijos procesais su dramatiškais ekonominiais, visuomeniniais ir pavienes asmenybes palietusiais padariniais. Todėl švietimo galimybės jam buvo labai svarbus veiksnys. Švietimas jam buvo „dinamiškas, niekada nesibaigiantis procesas, kurio metu žmogus, santykiaudamas su socialine aplinka, pažįsta pasaulį ir vysto savo asmenybę ir identitetą“. Švietimas jo įsitikinimu tarnauja „egzistencijos tobulinimui“, „gyvenimo suvokimui“. Kartu švietimas jam yra ir raktas į visuomenės vystymąsi. Jis skatina kiekvieną asmenį mylėti artimą, dalyvauti socialinėje veikloje ir įveikti savo laikmečio problemas.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolpingo kolegiją baigę absolventai įgyja profesinio bakalauro laipsnį.

Studentai gali rinktis  nuolatines (3 metų) ir ištęstines (4 metų)  studijas.

Vykdomos studijų programos: Socialinio darbo vadyba, Vaiko gerovė ir socialinė apsauga, Ekoturizmas, Verslas ir socialinės inovacijos, Transporto logistika


Commons-logo.svg

Vikiteka