Petras Leonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Petras Leonas
LeonasPetras.jpg
Gimė: 1864 m. lapkričio 16 d.
Leskava, Gudelių valsčius
Mirė: 1938 m. gegužės 12 d. (73 metai)
Kaunas
Tėvas: Silvestras Leonas
Motina: Ona Baltrušaitytė-Leonienė
Sutuoktinis(-ė): Celina Marcinkevičiūtė-Leonienė
Vaikai:

Ona Leonaitė-Kairienė,
Algirdas Leonas,
Jonas Leonas

Veikla: teisininkas, advokatas, visuomenės ir politinis veikėjas
Alma mater: 1889 m. Maskvos universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Petras LeonasVikiteka

Petras Leonas (1864 m. lapkričio 16 d. Leskavoje, Gudelių valsčius, Marijampolės apskritis – 1938 m. gegužės 12 d. Kaune) – Lietuvos teisininkas, advokatas, teisės profesorius, visuomenės bei politinis veikėjas, pirmasis LR teisingumo ministras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Silvestro ir Onos Leonų šeimoje, buvo jauniausias iš septynių brolių ir keturių seserų. Tėvai turėjo 16,8 ha žemės ūkį. 18761884 m. mokėsi Naumiesčio ir Šunskių pradžios mokyklose, Marijampolės gimnazijoje. 1889 m., parašęs disertaciją „Visuomeninė ir privatinė ūkinė gamybos organizacija“, baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą teisės kandidato laipsniu. P. Leono iniciatyva Maskvos universitete atkurta slapta lietuvių studentų draugija, 1886–1889 m. jai vadovavo.

Rusijos imperijos Valstybės Dūmos atstovai iš Lietuvos. Petras Leonas stovi viduryje

18901893 m. dirbo Suvalkų apygardos teisme. 1893–1905 m. teismo ir prokuratūros darbuotojas Taškente, Samarkande, Naujajame Margilane. Už gerą tarnybą apdovanotas dviem caro ordinais. 1905 m. pašalintas iš pareigų už dalyvavimą revoliuciniuose įvykiuose. 19061914 m. gyveno Kaune, dirbo prisiekusiuoju advokatu,[1] įsitraukė į lietuvių politinį ir kultūrinį judėjimą. 1907 m. Rusijos II Valstybės Dūmos atstovas nuo Suvalkų gubernijos, rėmė kadetus, rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu, dalyvavo kuriant Lietuvos autonomijos projektą. 1907 m. vienas Lietuvos moterų I-ojo suvažiavimo iniciatorių. 19081912 m. „Dainos“ draugijos pirmininkas.

19151918 m. gyveno Maskvoje, Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto vicepirmininkas. 1917 m. Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas, nepritarė nepriklausomos valstybės siekio rezoliucijai.

1918 m. įkūrė „Santaros“ partiją ir jai vadovavo. 1918–1919 m. Mykolo Sleževičiaus I ir II kabinete – LR teisingumo ministras, 1919 m. IV kabinete – LR vidaus reikalų ministras. 1919 m. spalio mėn. grįžo prie įprastos advokato veiklos. Lietuvos teisininkų draugijos vienas steigėjų, 19201921 m. pirmininkas. 1920–1922 m. Aukštuosiuose kursuose dėstė politinės ekonomijos ir teisės disciplinas, Teisės skyriaus vedėjas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto profesorius, 1922–1933 m. Teisių fakulteto dekanas. 1927 m. Jono Basanavičiaus fondo steigimo iniciatorius. 1932 m. rugsėjo 25 d. pripažintas VDU Garbės daktaro laipsnis. 1933–1938 m. žurnalo „Kultūra“ redaktorius.

Netgi po 1926 m. valstybės perversmo Petras Leonas priversdavo valdžią klausyti jo nuomonės, o neretai ir pats stodavo ginti „valstybės priešų“, pavyzdžiui, 1929 m. teisme gynė „Socialdemokrato“ redakciją, 1930 m. buvo advokatas „8 socialdemokratų“ byloje.

Išleido knygas „Teisės enciklopedijos paskaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“, bendradarbiavo leidiniuose „Teisė“, „Kultūra“, „Teisių fakulteto darbai“, „Lietuvių tauta“ ir kt. Skelbtos atskiros studijos teisine tematika. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 83 p. ISBN 5-89942-585-7.
  2. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=LEONAS%20PETRAS

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Petras Leonas – teisininkas, sociologas, mokslininkas, visuomenės veikėjas: straipsnių rinkinys / Juozas Leonavičius, Arvydas Stankus. – Kaunas: Techologija, 1999. – 42 p.: iliustr.
  • Petras Leonas – Lietuvos sąžinė (1864–1938): monografija / Juozas Leonavičius. – Kaunas: Technologija, 2002. – 716 p.: iliustr. – ISBN 9955-09-069-3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Vladas Stašinskas
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas
19261938 m.
Po to:
Mykolas Sleževičius