Antanas Purėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Purėnas
Gimė 1881 m. vasario 16 d.
Tatkonys, Skapiškio valsčius
Mirė 1962 m. lapkričio 5 d. (81 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinės
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla chemikas organikas, pedagogas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas
Partija 1918 m. LSDP
Alma mater 1912 m. Peterburgo universitetas
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Steigiamajame Seime. Iš kairės: Jurgis Daukšys, Vladas Požela, Pranas Šemiotas, Jeronimas Plečkaitis, Steponas Kairys, Vladas Sirutavičius, Antanas Purėnas, Jonas Pakalka, Kazys Lekeckas, Vincas Čepinskis, Stasys Digrys, Bronislovas Cirtautas.

Antanas Purėnas (1881 m. vasario 16 d. Tatkonyse, Skapiškio valsčius, Rokiškio apskritis – 1962 m. lapkričio 5 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos chemikas organikas, pedagogas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, laisvamanis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Liepojos gimnazijoje, 19021904 m. studijavo Tartu, 1904–1910 m. Peterburgo (baigė 1912 m.) universitetuose.

Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1910–1918 m. Peterburgo komercinės mokyklos dėstytojas, 19151917 m. lietuvių bendrojo lavinimo kursų vedėjas, nuo 1917 m. rugsėjo mėn. – Lietuvių gimnazijos direktorius. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1916–1918 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Peterburgo skyriaus pirmininkas, CK narys. 1915–1918 m. vakarinių kursų organizatorius ir direktorius.

1918 m. Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas. 1919 m. sausio 13 d. – 1921 m. rugsėjo 1 d. Rokiškio apskrities revoliucinio komiteto švietimo skyriaus vedėjas. 1919 m. Rokiškio gimnazijos direktorius.[1] Nuo 1922 m. vasario 1 d. Kauno profesinės mokytojų sąjungos suaugusiųjų vidurinės mokyklos mokytojas, 1921–1922 m. Aukštųjų kursų, 1922–1950 m. Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) dėstytojas.

1922 m. universitete įsteigė Chemijos katedrą, 1922–1924 m. ir 19251926 m. Matematikos-gamtos fakulteto sekretorius, 1924–1925 m. ir 19331938 m. universiteto sekretorius, nuo 1939 m. prorektorius, 19401941 m. ir 19441946 m. rektorius, 1944 m. profesorius. 1941 m. akademikas, Lietuvos SSR mokslų akademijos viceprezidentas. Nuo 1928 m. LR Švietimo ministerijos egzaminų komisijos narys.

Nacių okupacijos metais buvo suimtas. Nuo 1951 m. Kauno politechnikos instituto (KPI) profesorius, prorektorius, 1951–1962 m. KPI Organinės chemijos ir technologijos katedros vedėjas. KGB vertintas kaip nepatikimas asmuo, rėmęs ir globojęs grįžtančius tremtinius.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo 1905–1907 m. revoliucijoje, už tai buvo persekiotas policijos. Nuo 1918 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir pedagogų draugijos „Naujoji mokykla“ narys.

1920 m. gegužės 15 d. – 1920 m. spalio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje. Priklausė LSDP frakcijai, Švietimo komisijos pirmininkas, 1920 m. spalio 13 d. pasitraukė, vietoje jo atėjo Eduardas Šukevičius.[2]

1918 m. LSDP VIII suvažiavimo dalyvis. 1925 m. LSDP XII suvažiavime išrinktas revizijos komisijos nariu. 1924–1930 m. Socialdemokratų jaunimui remti fondo iždininkas. 1929 m. V Kultūros kongrese išrinktas tarybos nariu. 1936 m. kovo 8 d. išrinktas Laisvamanių etinės kultūros draugijos tarybos nariu.

Spaudos veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1901 m. bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvių laikraštis“, „Naujoji Gadynė“, „Vilniaus žinios“, „Kova“, „Skardas“, „Žarija“, „Kosmosas“, „Naujoji gadynė“, 1933 m. – „Socialdemokrato“ redakcijos bendradarbis. 1938–1940 m. redagavo žurnalus „Mintis“ ir „Kultūra“, 1923–1936 m. – „Lietuvos universiteto darbai“, nuo 1930 m. – „LVDU Matematikos ir gamtos fakulteto darbai“, 1936 m. – „Vytauto Didžiojo universiteto žinios“. 1933–1936 m. kartu su kitais leido žurnalą „Mokykla ir visuomenė“. [3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romualdas BaltrušisAntanas Purėnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 472
  2. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 407 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Purėnas Antanas. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. – Klaipėda, 1924. – p. 44.
  • Purėnas Antanas. Lietuvių enciklopedija, Boston, 1961, t. 24, p. 249–250.
  • Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas (sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis). – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – 553 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-20-146-5 – p. 284–286.
  • Profesorius Antanas Purėnas: chemikas (sud. Romualdas Baltrušis). – Kaunas: Technologija, 2008. – 185 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-25-568-0