Petras Avižonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Petras Avižonis
Gimė: 1875 m. balandžio 17 d.
Pasvalys
Mirė: 1939 m. spalio 17 d. (64 metai)
Kaunas
Tėvas: Jonas
Motina: Salomėja
Sutuoktinis(-ė): Sofija Gruzdytė
Vaikai:

Vytautas Avižonis,
Konstantinas Avižonis,
Jonas Saulius Avižonis,
Birutė Avižonytė-Blazevicius

Veikla: gydytojas oftalmologas, pedagogas
Partija: 1906 m. LSDP,
1917 m. RSDDP,
1918 m. LKP,
1919 m. LSDP
Alma mater: 1900 m. Tartu universitetas

Petras Avižonis (1875 m. balandžio 17 d. Pasvalyje – 1939 m. spalio 17 d. Kaune) – Lietuvos gydytojas oftalmologas, pedagogas, visuomenės bei politinis veikėjas, laisvamanis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1886 m. mokėsi privačioje keturklasėje vokiškoje mokykloje Mintaujoje, 1894 m. baigė Mintaujos gimnaziją. Čia susipažino su lotynų kalbos mokytoju kalbininku Jonu Jablonskiu. 1890 m. Mintaujos gimnazijoje įsteigė „Kūdikio“ draugiją ir jai vadovavo. 18951897 m. studijavo Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos fakultete, 1897–1900 m. tęsė studijas Tartu (Jurjevo) universiteto Medicinos fakultete. 1898–1900 m. Tartu universiteto lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Gabeno ir platino draudžiamą lietuvišką spaudą, 1899 m. parašė lietuvių kalbos vadovėlį – „Lietuvišką gramatikėlę“. [1][2]

1900–1902 m. pradėjo verstis gydytojo praktika Ariogaloje, buvo universalus daktaras: dirbo chirurgu, akušeriu, gydė vidaus, vaikų, ausų-nosies, akių, infekcines ligas. Vedė bajorų kilmės medikę Sofiją Gruzdytę (1872–1963). 1902 m. spalio mėn. Dabikinės dvare dalyvavo steigiamajame Lietuvių demokratų partijos suvažiavime, kuriame atstovavo kairiesiems varpininkams. 19031910 m. gyveno Žagarėje. 1904 m. įkūrė Beturčiams šelpti draugiją. [3]

1905 m. kaip karo gydytojas dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, buvo patekęs į japonų nelaisvę. Kilus 1905–1907 m. revoliucijai, suartėjo su socialdemokratais, 1906 m. LSDP narys. 1907 m. įstojo į Jono Basanavičiaus įkurtą Lietuvių mokslo draugiją. 1908 m. pavasarį išvyko į Peterburgą, klausė universitete doc. Volkovo praktinio antropometrijos kurso, tobulinosi E. Pavlovos institute, prof. Dolganovo akių klinikoje. 1910 m. persikėlė į Šiaulius. 1914 m. Tartu universitete apgynė disertaciją „Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Gruzdžių ir Lygumų valsčių lietuvių akių ligos ir aklumas“, medicinos daktaras.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Iš pradžių dirbo Šiauliuose, 1914–1916 m. Rusijos Raudonojo kryžiaus draugijos karo sanitariniame traukinyje ir priešakiniame gydymo-maitinimo būryje vyr. gydytoju. 1916 m. pradėjo dirbti Lietuvių komiteto tremtiniams šelpti Maskvoje ambulatorijos gydytoju ir kartu Centrinio kalėjimo ligoninės (prie Butyrkų kalėjimo) akių skyriaus vedėju. 1917 m. Maskvoje įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją. 1917 m. Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas. 1917–1918 m. dirbo Rusijos Raudonojo kryžiaus ligoninėje Maskvoje.

1918 m. birželio mėn. grįžo į Šiaulius, dirbo gydytoju. 1918–1919 m. Lietuvos komunistų partijos narys, nuo 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1919 m. pradžioje Vincas Mickevičius-Kapsukas, Raudonosios armijos padedamas įsitvirtinęs dalyje Lietuvos, kvietė P. Avižonį atvykti į Vilnių ir užimti sveikatos apsaugos komisaro postą, bet šis atsisakė. Nepriklausomoje Lietuvoje įsijungęs į mokslinę veiklą, P. Avižonis nuo politikos nutolo, nors savo įsitikinimų neatsisakė.

Pastatas, kuriame 1930–1939 m. veikė Akių klinika

1920 m. atvyko į Kauną ir pradėjo dirbti Karo ligoninės Akių ligų skyriaus vedėju. 1920–1922 m. įsteigė ir vadovavo Aukštųjų kursų Medicinos skyriui, taip pat dėstė paskaitas studentams. 1923 m. įkūrė Lietuvos universiteto Akių kliniką, 1922–1939 m. jo įsteigtos Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) Akių ligų katedros vedėjas. 1922–1924 m. pirmasis Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto dekanas, nuo 1922 m. profesorius, 1924–1925 m. universiteto prorektorius, 1925–1926 m. rektorius. 1930 m. gruodžio mėn. jo rūpesčiu Vytauto prospekte Kaune atidaryta moderni Akių klinika. [4][5][6]

Nors pats buvo reformatas[reikalingas šaltinis], palaikė artimus ryšius su kun. Juozu Tumu-Vaižgantu, vyskupu Pranciškum Būčiu ir savo kaimynu arkivyskupu Juozapu Skvirecku. Mirė 1939 m. Kaune. P. Avižonio palaikai buvo sudeginti VDU Medicinos fakulteto krematoriume, pelenai supilti į skulptoriaus Petro Rimšos pagamintą varinę taurę. 1984 m. urna su palaikais palaidota Petrašiūnų kapinėse. [7]

Sūnūs: istorikas Konstantinas Avižonis ir oftalmologas Vytautas Avižonis.

Mokslinė ir visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1895–1914 m. spausdino straipsnius periodiniuose leidiniuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“, „Darbininkų balsas“, „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Naujoji Gadynė“, „Skardas“, „Žarija“, „Mokykla“ ir kt. Išleido populiarių knygelių: „Socialistai ir masonai“ (1906 m.), „Girtuoklybė mūsų rykštė“ (1907 m.), „Darbininkai ir visuomenė“ (1908 m.). „Žemė ir žmogus“ (1910 m.). Nelegalioje spaudoje pasirašinėjo net 50-čia slapyvardžių. [8] 1904 m. padėjo Jonui Jablonskiui parengti spaudai Antano Juškos žodyno I tomą (išleistas 1910 m.). Talkino Kazimierui Būgai (vėliau Juozui Balčikoniui) ruošiant „Lietuvių kalbos žodyną“. Bendradarbiavo su Povilu Višinskiu, Gabriele Petkevičaite-Bite, Žemaite, taisė kai kurių Žemaitės apsakymų kalbą.

Tyrė akių ligų, ypač trachomos diagnostiką ir gydymą, užkrečiamąsias ligas, alkoholizmą. Mokslinius straipsnius spausdino nuo 1909 m. liepos mėn. ėjusio „Lietuvos ūkininko“ priede „Sveikata“. Straipsniuose siekė su naujausiais medicinos mokslo laimėjimais supažindinti ne tik kolegas medikus, bet ir kaimo šviesuomenę, kad ji aktyviau kovotų su tamsumu ir prietarais, propaguotų sveiką buitį ir gyvenimo būdą. Dirbdamas gydytojo darbą, plačiai dalyvavo specialioje lietuvių ir užsienio medicinos spaudoje.

Nuo 1923 m. žurnalo „Medicina“ redakcinės kolegijos narys, nuo 1925 m. „Archiv Oftalmologii“ leidėjų komisijos narys, nuo 1938 m. tarptautinio žurnalo „Ophtalmologica“ redakcijos narys. 1935–1939 m. redagavo leidinį „Medicinos fakulteto darbai“. Žurnalų „Kultūra“, „Kosmos“, „Naujoji gadynė“, užsienio žurnalų bendradarbis. Paliko 134 mokslinius darbus, knygų ir straipsnių, parašytų lietuvių, latvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Sukūrė apie 250 lietuviškų medicinos terminų. [9]

Kartu su kitais medikais įkūrė Kauno medicinos draugiją, buvo jos pirmininkas. Nuo 1925 m. Vokietijos, nuo 1930 m. Prancūzijos oftalmologų mokslinių draugijų narys, nuo 1937 m. Tartu estų gydytojų draugijos narys korespondentas. 1932–1939 m. įsteigė ir vadovavo Lietuvos akių gydytojų draugijai. [10]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1939 m. artimieji įsteigė prof. P. Avižonio vardo pašalpų fondą neturtingiems VDU studentams medikams šelpti
  • 1986 m. ant buvusios Akių klinikos pastato Kaune (Vytauto pr. 49) atidengta memorialinė lenta
  • Kapų gatvė Pasvalyje pavadinta P. Avižonio vardu. Prie Pasvalio krašto muziejaus pastatytas paminklas (skulpt. Algirdas Bosas) [11]
  • 1996 m. KMUK Akių ligų klinikos (Eivenių g. 4) didžioji auditorija pavadinta prof. Petro Avižonio vardu [12]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuviška gramatikėlė. – Peterburgas, 1898. – 64 p.
  • Apsakinėjimai apie žemę, vandenį ir orą / parašė P. A. – Tilžė, 1898. – 48 p.: iliustr.
  • Socijalistai ir masonai: ar jie mums priešai? / parašė M. – Vilnius: Naujoji gadynė, 1906. – 16 p.
  • Girtuoklybė mųsų rykštė / parašė P. A. – Vilnius: Žarija, 1907. – 14 p.
  • Darbininkai ir visuomenė / parašė P. A. – Vilnius: Žarija, 1908. – 22 p.
  • Žemė ir žmogus / parašė d-ras P. Avižonis. – Vilnius: Lietuvos ūkininkas, 1910. – 32 p.
  • Aklumas ir trachoma Lietuvoje / d-ro P. Avižonies. – Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1913. – 12 p.
  • Gyvybė ir jos atsiradimas ant žemės. – Voronežas: Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius, 1918. – 19 p.
  • Šis tas iš mokslo istorijos. – Voronežas: Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius, 1918. – 37 p.
  • Sąžinės laisvė. – Voronežas: Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius, 1918. – 19 p.
  • Kova su limpamomis ligomis. – Šiauliai: Šiaulių apskrities valdybos leidinys, 1920. – 15 p.
  • Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas, jo uždaviniai ir išgalės. – Kaunas: Varpas, 1923. – 19 p.
  • Galvos skausmai ir akių ligos. – Kaunas: Varpas, 1926. – 15 p.
  • Akinių istorija: inauguracijos pranešimas, laikytas perimant Lietuvos universiteto rektoratą 1925-09-15. – Kaunas: Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas, 1926. – 49 p.
  • Apie ligų spėjimą iš akių. – Kaunas: Varpas, 1927. – 10 p.
  • Gyvybė ir jos atsiradimas ant žemės: su 12 paveikslėlių. – 2-asis leid. – Šiauliai: Kultūros-švietimo draugija, 1928. – 52 p.: iliustr.
  • Adaptacijos tyrimo reikšmė ir būdai kasdieninėje praktikoje. – Kaunas: Varpas, 1934. – 7 p.
  • Atšokusios retinos gydymas diatermijos būdu. – Kaunas: Spindulys, 1934. – 49 p.
  • Glaukomos gydymas. – Kaunas: Varpas, 1937. – 16 p.
  • Kova su trachoma Vilniaus krašte. – Kaunas: Varpas, 1938. – 12 p.
  • Akių ligų vadovas. – Kaunas: VDU Medicinos fakulteto leidinys, 1940. – 844 p.: iliustr.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Profesorius medicinos daktaras Petras Avižonis (1875–1939): jo visuomeninė, kultūrinė ir mokslinė veikla / Jonas Puzinas. – Čikaga: Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, 1979. – 220 p.: iliustr.
  • Profesorius Petras Avižonis: bibliografijos rodyklė (sud. Margarita Karkauskaitė). – Kaunas: KMU, 1999. – 63 p.: portr.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]