Platonas Jankauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Platonas Jankauskas (1860 m. spalio 31 d. Minskas1941 m. lapkričio 27 d. Daniliškis, Piniavos valsčius) – Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1883 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą, 1886 m. – Sankt Peterburgo kelių inžinierių institutą. 1893 m. technikos mokslų daktaras

18891921 m. Sankt Peterburgo kelių inžinierių instituto dėstytojas, 19021918 m. – Hidraulikos laboratorijos vedėjas, nuo 1902 m. profesorius. 1921 m. grįžęs į Lietuvą dėstė Aukštuosiuose kursuose, 19221934 m. – Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas), Teorinės ir taikomosios mechanikos katedros vedėjas; nuo 1934 m. – profesorius emeritas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1888 m. sukūrė statinių smėlinių pagrindų eksperimentinio tyrimo metodą (Prancūzų akademijos aukso medalis). Tyrė hidraulines turbinas ir išcentrinius siurblius.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Turbinų teorijos klausimu, 1904, rusų k.
  • Kinematika ir dinamikos pagrindai, 1926 m.
  • Pritaikomoji mechanika, 2 d. 1926–1930 m.
  • Teoretinės mechanikos kursas, 1928-1934 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas GaigalasPlatonas Jankauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 514 psl.