Klaudijus Dušauskas-Duž

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Klaudijus Dušauskas-Duž
Клавдий Дуж-Душевский.jpg
Klaudijus Dušauskas (kairėje),
1919 m., Ryga
Gimė: 1891 m. balandžio 26 d.
Glubokas, Dysnos apskritis
Mirė: 1959 m. vasario 25 d. (67 metai)
Kaunas
Vaikai:

Steponas

Veikla: statybos inžinierius, architektas, visuomenės veikėjas
Alma mater: 1927 m. Lietuvos universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Klaudijus Dušauskas-DužVikiteka
Kapas Petrašiūnų kapinėse

Klaudijus Dušauskas-Duž (brus. Клаўдзі Дуж-Душэўскі, 1891 m. balandžio 26 d. Glubokas, Dysnos apskritis, Vilniaus gubernija – 1959 m. vasario 25 d. Kaune) – Baltarusijos ir Lietuvos statybos inžinierius, architektas, visuomenės veikėjas. Manoma, 1917 m. tautinės Baltarusijos vėliavos eskizo autorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltarusis. Mokėsi Vilniaus realinėje mokykloje, nuo 1912 m. studijavo Jekaterinos II kasybos institute Sankt Peterburge, kurį užbaigti jam sutrukdė Rusijoje prasidėjusi Vasario revoliucija. Atvykęs gyventi į Vilnių nuo 1917 m. Baltarusijos socialistinės hramados, nuo 1918 m. Baltarusijos socialistų revoliucionierių partijos narys. 1919 m. rudenį Baltarusijos Liaudies Respublikos diplomatinis atstovas Baltijos šalyse, nuo 1919 m. gruodžio mėn. Baltarusijos vyriausybės narys. 1921 m. pradžioje lenkų valdžios areštuotas.

Nuo 1921 m. su šeima gyveno Kaune. 1921–1924 m. dirbo Baltarusių reikalų, 1924–1930 m. LR užsienio reikalų ministerijose, pas inž. Aleksandrą Gordevičių. 19281929 m. dirbo bendrovėje „Maistas“ ir Vladimiro Dubeneckio projektavimo biure. 1929–1940 m. LR susisiekimo ministerijos pašto valdybos statybos referentas. 1927 m. Lietuvos universitete įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 19441946 m. Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto docentas.

Mokėjo lietuvių, vokiečių, prancūzų, anglų, portugalų, ukrainiečių, lenkų kalbas, į baltarusių kalbą vertė botanikos, matematikos, istorijos vadovėlius. [1]

Vienas Baltarusių centro, taip pat Lietuvos ir Baltarusijos draugijos vadovų. 1940–1941 m. ir 1946–1947 m. kalintas sovietų okupacinės valdžios, 1943–1944 m. – nacių. 1952 m. apkaltintas nacionalizmu ir nuteistas kalėti, 1955 m. paleistas. [2] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projektavo daugiausia ryšių įstaigų pastatus. Pagal jo projektus pastatyta nemažai individualių gyvenamųjų namų Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklų. Projektavo laikmečio stilistiką atitinkančius pastatus. Juose horizontalios langų eilės kontrastuoja su vertikalėmis, išryškinami kampiniai langai, įėjimai. Stačiakampių tūrių santykių harmonija ypatingai pasižymėjo pagal jo projektą pastatyta Klaipėdos radijo stotis. Architektas naujus statinius sugebėdavo subtiliai pritaikyti prie esamo užstatymo. Tai liudija ir Nidos valstybinio pašto tarnautojų poilsinės projektas, parengtas 1935 m.

Pagal jo projektą Raseinių pašto stačiakampio plano dviejų aukštų namas buvo pastatytas per metus laiko. Pastato eksterjero akcentas yra kampinis įėjimas. Čia išsiskiria stogelis su laikrodžiu virš durų, kurių šonai užapvalinti. Stačiakampiai antrojo aukšto langai įrėminti bendru horizontaliu apvadu, o sienų plokštumose tarp jų įkomponuoti reljefai. Beveik lango aukščio devynis reljefus sukūrė skulptorius Juozas Zikaras (1881–1944). Reljefuose pavaizduotos įvairius darbus atliekančių žmonių figūros – sėjėjas, karys, jūreivis, raštininkas. [3]

Pašto pastatai:

Radijo stočių pastatai:

Kiti projektai:

  • Fabriko „Maistas“ šaldytuvai Kaune
  • Kino teatras „Metropolitan“ (su Vladimiru Dubeneckiu, dab. Kauno dramos teatras)
  • Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Akmenėje
  • Tauragės plytų, čerpių ir drenažo vamzdžių fabrikas
  • Vilniaus staklių gamykla „Žalgiris“ (su kitais architektais)

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Statybos darbai: vadovėlis, 1930 m.
  • Kuras šildymui: vadovėlis, 1935 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]