Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kauno botanikos sodas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas
Kauno botanikos sodas 2007-06-08.JPG
Tipas botanikos sodas
Geografinė padėtis 54°52′14″N 23°54′37″E / 54.87056°N 23.91028°E / 54.87056; 23.91028Koordinatės: 54°52′14″N 23°54′37″E / 54.87056°N 23.91028°E / 54.87056; 23.91028
Artimiausias miestas Aukštoji Freda, Kaunas
Plotas 62,5
Įkūrėjas Konstantinas Regelis
Valdytojas Vytauto Didžiojo universitetas
Kita informacija LUBSA, BGCI, IPEN narys
Svetainė http://botanika.vdu.lt/
Adresas Ž. E. Žilibero g. 6
VDU Kauno botanikos sodo logotipas

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU Kauno botanikos sodas) lot. Hortus Botanicus Kaunensis Universitati Vytauti Magni − universitetinis botanikos sodas, esantis Kaune, Aukštojoje Fredoje, Ž. E. Žilibero g. 6.

Veikia 2 skyriai – Kolekcijų bei paslaugų ir inovacijų. Kolekcijų skyriuje yra fitopatologijos, floros sistematikos grupės, gėlininkystės, vaistinių ir prieskoninių augalų, pomologijos, dendrologijos kolekcijų sektoriai. Paslaugų ir inovacijų skyrių sudaro edukacijos ir rekreacijos bei lankytojų aptarnavimo sektoriai.

Sode auginama 8851 augalų rūšis, veislė ir forma. Botanikos sode gausu įvairių ekspozicijų; vienmečių ir daugiamečių gėlių, vaistinių augalų, sidabrakrūmių ir spygliuočių, hortenzijų, petunijų ir energinių augalų. Auginamas edukacinis daržas. Neseniai atnaujinta floros sistematikos ekspozicija, rožių, jurginų, tulpių ir kitų svogūninių augalų bei bijūnų kolekcijos.

2015 m. dirbo 63 darbuotojai, iš jų 7 mokslo darbuotojai. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodas užima 62,5 ha plotą. Visuomenės lankymui atviros ekspozicijos užima apie 30 ha plotą.

VDU Kauno botanikos sodas aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos bei tarptautinėmis organizacijomis, kartu būdamas ir jų nariu: Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA), Baltijos botanikos sodų asociacijos, Europos botanikos sodų konsorciumo, Tarptautinės botanikos sodų organizacijos (BGCI). Jau daug metų botanikos sodas įsitraukęs į Tarptautinio augalų mainų tinklo (IPEN) veiklą, vykdo sėklų mainus su viso pasaulio botanikos sodais ir mokslinėmis institucijomis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kauno botanikos sodas įkurtas 1923 m. prie Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) Matematikos-gamtos fakulteto kaip Lietuvos botanikos mokslų centras. Jam parinktas 70 ha žemės plotas Aukštojoje Fredoje, į kurį pateko buvęs J. Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. Vadovauti botanikos sodui iš Tartu universiteto (Estija) pakviestas prof. Konstantinas Regelis.

Su kitų botanikos sodų pagalba, ypač Berlyno, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo, Kauno botanikos sodas kūrėsi labai sparčiai ir kvalifikuotai. 1923 m. vasario 15 d. oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų liepos 8 d. botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai. 1925 m. pastatytuose dviejuose šiltnamiuose imta auginti atogrąžų augalus, tarp jų ir gigantiškąją viktorijąriešutinį lotosą.

Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne tik biologijosmedicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru. Daug dėmesio buvo skiriama augalų aklimatizacijos, introdukcijos, paveldimumo, ligų, sistematikos ir kitiems klausimams nagrinėti. 1926 m. botanikos sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, 1932 m. – 5987, 1934 m. – 7180, 1936 m. – 7200 rūšių. 1937 m. pastatyta 12,2 m aukščio palmėms auginti skirta oranžerija su baseinu.

1940 m. sodo įkūrėjas ir pirmasis vedėjas K. Regelis pasitraukė į Šveicariją1941 m. įsteigus Lietuvos mokslų akademiją (MA), botanikos sodas perėjo jos žinion. Antrojo pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyviųjų augalų. Po karo, nuo 1946 m., Kauno botanikos sodas tapo MA Biologijos instituto, po 1959 m. reorganizacijos – Botanikos instituto sudėtine dalimi.

Didelės centrinės dalies rekonstrukcija prasidėjo nuo 1974 m., pagal kraštovaizdžio architektės Dainoros Juchnevičiūtės 1972 m. parengtą projektą. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema. 19831986 m. pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijų bloku. 1989 m. Kauno botanikos sodas tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos MA įstaiga, 1992 m. sausio 31 d. įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.

1997 m. botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, kurioje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti Brailio raštu.

Direktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]