NASA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija

Būstinė Vašingtone
[[Vaizdas:|]]
SantrumpaNASA
Įkurta1958 m. spalio 1 d. (1958-10-01)
TipasKosmoso agentūra
BūstinėVašingtonas, JAV
NarystėJungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Generalinis direktoriusBill Nelson

NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration – Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) – JAV valstybinė agentūra, atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimo programas. Įkurta 1958 m. spalio 1 d. Vašingtone.[1]

Priklauso šie centrai ir laboratorijos:

  • NASA būstinė, Vašingtonas
  • Džonsono kosminis centras, Hiustone, Teksase. Įsteigtas 1961 m. Užsiima piluotuojamų kosminių aparatų projektavimu, gamyba, paruošimu ir testavimu (Naujojoje Meksikoje, White Sands centre). Gemini, Apollo, Skylab, Space Shuttle ir ISS operacijos.
  • Godardo skrydžių centras, Grinbeltas, Merilande. Įsteigtas 1959 m. Užsiima Žemės, Saulės sistemos bei Visatos tyrimų palydovų paruošimu ir kontrole. Hablo kosminio teleskopo valdymas.
  • Reaktyvinių variklių laboratorija, Pasadena, Kalifornija. Įsteigta 1959 m. Užsiima giliojo kosmoso palydovais – Voyager, Galileo, Cassini-Huygens, Mars Surveyor ir Mars Pathfinder bei ryšio antenų su palydovais statymu ir kontrole. Yra NASA robotizuotų tyrimų centras.
  • Maršalo kosminių skrydžių centras, Hantsvilyje, Alabamoje. Įsteigė 1960 m. Wernher von Braun. Paruošė pirmąjį JAV dirbtinį Žemės palydovą, taip pat dirbo su Apollo-Saturn bei SkyLab programomis. Vienas didžiausių NASA paruošimo ir testavimo centrų. Centro logo „atvedame žmogų į kosmosą, kosmosą atvedame žmogui“. Pasaulinis kosmoso tyrimų bei panaudojimo žmogaus reikmėms centras.
  • Ameso tyrimų centras, Moffet Field poligonas, Kalifornijoje. Įsteigtas 1939 m., 1958 m. tapo NASA dalimi. Aerodinamika, Saulės sistemos tyrimai, infraraudonoji astronomija, Pionier 10 ir 11. Vadovauja NASA CETI programai. Specializuojasi naujų mokslų bei technologijų pritaikymu NASA reikmėms.
  • Langlėjaus tyrimų centras, Hamptone, Virdžinijoje. Įsteigtas 1917 m., prie NASA prisijungė 1958 m. Iki 1962 m. buvo JAV pilotuojamos astronautikos centras (1962 m. perkeltas į Hiustoną). Užsiima aviacijos ir kosmoso tyrimų bei technologijų komerciniu panaudojimu.
  • Gleno tyrimų centras, Klyvlande, Ohajuje. Įsteigtas 1941 m. Centras plėtoja naujas technologijas, susijusias su saugios ir patikimos aeronautikos bei aviacijos programomis.
  • Steniso kosminis centras, Misisipėje. Nuo 1961 m. yra kosminių raketų variklių testavimo centras.
  • Taikomosios fizikos laboratorija prie Johns Hopkins universiteto, Lorelyje, Merilende. Įsteigtas 1942 m. Užsiima palydovų bei jų prietaisų kūrimu ir paruošimu.
  • Los Alamos nacionalinė laboratorija, Naujojoje Meksikoje. Nuo 1943 m. sprendžia branduolinės energijos tyrimo ir pritaikymo klausimus, atsakinga už branduolinių sprogimų stebėseną. Pirmasis laboratorijos direktorius J. Robert Oppenheimer vadovavo JAV branduolinio ginklo sukūrimo programai.

Kai kuriuos kosminius projektus NASA vykdo kartu su Europos kosmine agentūra ESA.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NASA. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-24.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]