Australijos lietuviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Australijos lietuviai – lietuviai, emigravę į Australiją ar ten gimę ir išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veikloje. Australijos lietuvius jungia Australijos lietuvių bendruomenė ir kitos organizacijos.

Emigracija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji lietuviai į Australiją atvyko po 18301831 m. sukilimo. Minimas Mickevičius, čia išgyvenęs 35 metus. Brisbeno apylinkėse buvo susikūrusi lietuvių žemdirbių kolonija, bet ji vėliau sunyko.

Lietuviai daugiausia dirbo pramonėje, vertėsi amatais, smulkia prekyba. 1888 m. Adelaidėje lietuviai įsteigė savo klubą, koplytėlę. Po Pirmojo pasaulinio karo atsikėlė lietuvių iš Škotijos. 1939 m. Australijoje gyveno apie 1000 lietuvių. 1947 m. lapkričio 28 d. iš Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklų į Australijos Frimantlio uostą pirmuoju laivu atvyko 439. 19471952 m. į Australiją atvyko 10 439 lietuviai (kitais duomenimis, 9906). Vėliau dalis jų išvyko į JAV ir kitas šalis. Aktyviau lietuviškame gyvenime reiškiasi apie 3000 lietuvių (2007 m.). [1]

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1939 m. ir 1998 m.
1939 m. 1961 m. 1966 m. 1978 m. 1998 m.
1 000 7 678 7 367 10 447 7 500


Organizacijos[taisyti | redaguoti kodą]

1929 m. Sidnėjuje įkurta Australijos lietuvių draugija, 1950 m. pertvarkyta į Australijos lietuvių bendruomenę. 19481973 m. veikė Australijos lietuvių kultūros fondas. 1949 m. Melburne įkurtas „Dainos“ sambūris, 1953 m. – Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjunga. 1954 m. Melburne įsteigta Australijos lietuvių katalikų federacija. 1952 m. įkurta Australijos lietuvių studentų sąjunga, vėliau jos veikla išblėso. Nuo 1960 m. Australijos lietuvių bendruomenės Krašto tarybos suvažiavimų metu rengiamos Australijos lietuvių dienos. 1966 m. pradėta kurti Australijos lietuvių jaunimo sąjunga. 1967 m. įsteigta lietuvių kooperatinė kredito draugija „Talka“, 1972 m. – Australijos lietuvių fondas. Nuo 1974 m. Tasmanijoje veikia HELLP. 19801990 m. Sidnėjuje veikė Australų-lietuvių draugija žmogaus teisėms ginti (angl. Baltic Research Foundation). 1981 m. Melburne įkurtas Lietuviškų studijų komitetas, kuris siekė, kad kuris nors Australijos universitetas į savo studijų programą įtrauktų lietuvių kalbą. Nuo 1987 m. Tasmanijos universitete Hobarte veikia Lietuvos studijų sambūris, nuo 1988 m. Adelaidėje – Australijos lietuvių bendruomenės archyvas. 1998 m. Jonas Petras Kedys savo lėšomis įsteigė fondą „Pagalba lietuvių tautai“, kurio tikslas – remti daugiavaikes šeimas. 1999 m. Džilonge įsteigta „Lietuvos baleto bičiulių draugija“.

Veikia Skautų sąjunga, „Šviesos“ sambūrio skyrius, ateitininkai, Lietuvių katalikių moterų draugija, teatro mėgėjų grupės, lietuvių chorai, tautinių šokių grupės. Adelaidėje, Melburne, Sidnėjuje, Džilonge veikia šeštadieninės lietuvių mokyklos ir lituanistiniai kursai. Adelaidėje, Brisbene, Melburne, Perte, Sidnėjuje yra Lietuvių namai (Kanberoje ir Džilonge jie sunyko), Melburne ir Sidnėjuje – bibliotekos. Melburne veikia lietuvių muziejus, Sidnėjuje – Lietuvių sodyba, Adelaidėje – „Židinys“ vyresnio amžiaus lietuviams. Sidnėjuje, Brisbene, Adelaidėje, Melburne yra neoficialios lietuvių katalikų parapijos. Adelaidės lietuviai turi lietuvių Šv. Kazimiero koplyčią. Nuo 1981 m. veikia Baltų studijų plėtros asociacijos skyrius. [2]

Spauda[taisyti | redaguoti kodą]

1948 m. Sidnėjuje pradėtas leisti savaitraštis „Mūsų pastogė“; šiam laikraščiui ir knygoms spausdinti 1951 m. įsteigta „Minties“ spaustuvė. 19481956 m. Adelaidėje ėjo laikraštis „Australijos lietuvis“. Australijos lietuvių katalikų federacija nuo 1956 m. leidžia savaitraštį „Tėviškės aidai“.

Knygas leido laikraštis „Australijos lietuvis“ (pirmoji knyga – Pulgis Andriušis. „Sudiev, kvietkeli!“, 1951 m.), Sidnėjuje Magdalenos ir Juozo Slavėnų įkurtas Literatų būrelis (19611970 m.), „Plunksnos klubas“ (įkūrė P. Sirgedas), ALB Spaudos sąjunga (nuo 1977 m.), Australijos lietuvių kultūros fondas, Žemaičių knygos mylėtojų leidykla „Gintaras“, laikraštis „Tėviškės aidai“ (spaustuvė nuo 1955 m.).

Per 50 metų išleista daugiau, kaip 80 pavadinimų knygų, kurias parašė Petras Butkus, Alfonsas Gricius, Vytautas Steponas Janavičius, Juozas Almis Jūragis, Vincas Kazokas, Jonas Matusas, Agnė Lukšytė-Meiliūnienė, Magdalena Marija Slavėnienė, Juozas Mikštas, Juozas Slavėnas, Lidija Šimkutė-Pocienė, Juozas Tininis, Pranas Vaseris, Bronius Žalys, Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis ir kiti. Išleistos antologijos „Plunksna ir žodis“ (1966 m.), „Terra Australis“ (1972 m.), „Australijos lietuvių metraštis“ (1961 m., 1983 m.), knygos Australijos lietuvių 40 metų kultūrinė veikla (1990 m.), neperiodinių leidinių „Poezijos ir prozos lakštai“. E. Jonaitienės romaną „Elenos kelionė“ 1997 m., anglų kalba Melburne išleido Australijos leidykla.

Radijas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos ir vietinę informaciją Australijos lietuvių bendruomenė perduoda per Australijos vyriausybės finansuojamą etninę radijo stotį „Special Broadcasting Service“, valandos trukmės lietuviška programa transliuojama iš Sidnėjaus. Adelaidės, Brisbano, Džilongo, Perto lietuviai kartą per savaitę transliuoja radijo laidas savoms apylinkėms.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gintautas Ereminas, Linas Saldukas, Vytautas Spečiūnas. Australijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 831 psl.
  2. Stasė Matulaitytė ir kt. Australijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 271 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Atadulsta svetima šalelė: prozos kūrinių rinktinė (sud. Ava Saudargienė). – Vilnius: AMMJ, 2005. – 298 p. – ISBN 9955-671-04-1

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]