Izaokas Niutonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Seras Izaokas Niutonas
angl. Isaac Newton
GodfreyKneller-IsaacNewton-1689.jpg
Seras Izaokas Niutonas 1689-aisiais
Gimė: 1643 m. sausio 4 d.
Woolsthorpe-by-Colsterworth, Linkolnšyras, Anglija
Mirė: 1727 m. kovo 31 d. (84 metai)
Kensingtonas, Midlseksas, Anglija, Jungtinė Karalystė
Veikla: fizikas, matematikas, filosofas, astronomas, alchemikas
Commons-logo.svg Vikiteka: Izaokas NiutonasVikiteka
Parašas
Isaac Newton signature.svg

Seras Izaokas Niutonas (angl. Isaac Newton; 1643 m. sausio 4 d. [pagal J.K.: 1642 m. gruodžio 25 d.]1727 m. kovo 31 d. [pagal J.K.: kovo 20 d.]) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.

Savo veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (Philosophiae Naturalis Principia Mathematica) aprašė visuotinę trauką ir, per savo aprašytus judėjimo dėsnius, padėjo pagrindus klasikinei mechanikai. Be mechanikos ir optikos, Niutonas atliko tyrinėjimus šiluminės fizikos, chemijos, geografijos, istorijos srityje.

Pasak Niutono, kūnas, kaip konkretus daiktas, yra kupinas savo materialumo galios – inercijos. Tas inercijos savitaigos santykis su kitu kūnu gimdo trauką – poveikį tam kūnui. Bet ir anas kūnas turi tokią pat galią ir veikia savo linkme. Kiekvienas kūnas, traukia kitą jėga, tiesiai proporcinga jų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. Štai kodėl vienas kitą traukiantys kūnai gali niekada nepritraukti kito, jeigu atstumas tarp jų leidžia jiems rasti pusiausvyrą. Tokią pusiausvyrą yra vienas kito atžvilgiu radę Mėnulis ir Žemė, tokią pusiausvyrą vienas kito atžvilgiu yra radę Saulė ir jos planetos.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė mažame miestelyje, Linkolnšyro grafystėje, neturtingo fermerio šeimoje. 12 metų Niutonas buvo nusiųstas į miesto mokyklą, po to į vieną Kembridžo universiteto koledžą, kurį baigė 1665 m., įgydamas bakalauro laipsnį. 16641667 m. Anglijoje siaučiant maro epidemijai, Niutonas iš Kembridžo grįžo į gimtinę – Vulstorpą, kur pragyveno beveik du metus ir padarė didžiausius savo atradimus.[1]

1669 m. Niutono mokytojas I. Barou (1630–1677 m.) perdavė jam Kembridžo universiteto fizikos ir matematikos katedrą. Čia Niutonas sėkmingai sprendė įvairias traukos, optikos ir matematikos problemas. Jis atrado šviesos dispersiją, tyrinėjo šviesos interferenciją ir kitas optikos problemas, o tyrimų rezultatus išdėstė dvejuose memuaruose.

1672 m. Niutonas buvo išrinktas Londono karališkosios draugijos nariu, o 1703 m. tapo jos prezidentu. Apibendrinęs pirmtakų darbus ir savo tyrinėjimus mechanikos srityje, Niutonas parašė įžymųjį veikalą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, kuris išleistas 1687 m. liepos 5 d.

1695 m. Niutonas persikėlė gyventi į Londoną, kur buvo paskirtas monetų rūmų prižiūrėtoju, vėliau – direktoriumi. 1705 m. jam buvo suteiktas riterio titulas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 51 p. ISBN 5-430-03260-3.