Bronislovas Genzelis

Bronislovas Genzelis
Gimė:	1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaris, Trakų apskritis
Sutuoktinis(-ė):	Apolonija Genzelienė
Veikla:	filosofas, politinis veikėjas
Partija:	1958 m. SSKP, 1990 m. LDDP, 1996 m. LSDP, 2008 m. LSDS
Alma mater:	1959 m. Maskvos universitetas

Bronislovas Genzelis (g. 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskritis) – Lietuvos filosofas, profesorius, politinis veikėjas, signataras.

Biografija

1942–1946 m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. studijavo filosofiją Maskvos universitete. 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras.

1964–1992 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 1965 m. docentas, 1976 m. profesorius. 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.

Visuomeninė ir politinė veikla

1958–1990 m. SSKP narys, 1989–1990 m. LKP CK biuro narys. 1989 m. kovo mėn. išrinktas SSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje. 1989–1990 m. SSRS AT narys.

1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys. Kovo 11-sios Akto signataras. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose. 1992–1996 m. LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. 1996–2008 m. LSDP narys, 1999 m. tarybos narys. Nesėkmingai kandidatavo 1996 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimuose.

1994–2005 m. Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo 1995 m. Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas. 1995–1997 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. 1998–2008 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, LPS iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas. 2002–2004 m. Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.

Kūryba

Tiria Lietuvos kultūros sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebejimus išdėstė monografijoje „Kultūrų saveika“ (1989 m.), atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (kelios knygos, 1974–1987 m.), „Orientas-1“ (1991 m.). Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ (1992 m.) parengimo. 1998–1999 m. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.

Rašo straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bando nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautorius. Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Angele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.

Įvertinimas

• 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
• 2008 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“
• 2008 m. LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius
• 2010 m. atminimo medalis „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų“

Bibliografija

• Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje. – Vilnius: Mintis, 1972. – 205 p.
• Filosofijos istorijos chrestomatija, 4 knygos, 1974–1984 m.
• Lietuvių filosofijos istorijos bruožai, 1978 m.
• Žmogus šiuolaikinėje filosofijoje, 1984 m.
• Nikolajus Černyševskis TSRS tautų visuomeninėje mintyje, 1984 m., su kitais, rusų k.
• Esė apie mąstytojus. – Vilnius: Mintis, 1986. – 175 p.
• Renesanso filosofijos metmenys. – vilnius: Mintis, 1988. – 178 p.
• Kultūrų sąveika. – Vilnius: Mintis, 1989. – 198 p.
• Orientas-1. – Vilnius: Vaga, 1991. – 290 p.
• Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus. – Kaunas: Šviesa, 1994. – 197 p.
• Senovės filosofija. – Vilnius: Mintis, 1995. – 213 p.
• Lietuvos filosofijos istorijos bruožai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. – 291 p.
• Istorija ir mes. – Vilnius: Pradai, 1998.
• Sąjūdis: priešistorė ir istorija. – Vilnius: Pradai, 1999. – 166 p.
• Lietuvos kultūros istorijos metmenys. – Kaunas: VDU, 2001. – 267 p.
• Jokūbas Minkevičius. – Vilnius: Valstybės žinios, 2003. – 112 p. – ISBN 9986-18-117-8
• Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 91 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-40-1
• Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje: būti ar nebūti Lietuvai? – Vilnius: Margi raštai, 2005. – 341 p. – ISBN 9986-09-301-5
• Be dogmos: Lietuvos politikos vingrybės. – Vilnius: Versus aureus, 2006. – 166 p. – ISBN 9955-699-35-3
• Imperijai griūvant: žmonės, įvykiai, procesai. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. – 222 p. – ISBN 9986-757-75-4
• Šiuolaikinės visuomenės vertybinės orientacijos ir Lietuvos kariuomenė: mokslinių straipsnių rinkinys (sud. Bronius Genzelis, Feliksas Žigaras, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Audronė Petrauskaitė). – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. – 119 p.: diagr. – ISBN 978-9955-423-72-0
• Užverstas puslapis. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 143 p. – ISBN 978-9955-34-173-4